Kunigunda Lunar Fest@Vilnius

Viskas prasideda nuo to, kad jau festivalio išvakarėse Pilies gatvėje pamatau dvi juodas sekso bombas. Oda, juodi plaukai, aksesuarai. Gražu. Nutįsta seilė, ir jau kitą dieną nekantraudamas trypčioju prie Dailės akademijos kiemelio.

Prie Šv.Onos bažnyčios kaip gotikinio nemarumo simbolis pamažu didėja juodaplaukė, nusigrimavusi minia. Kartu su ja įsmunku į kiemelį ir tučtuojau paskęstu industrinio chaoso erdvėje. Temsta, mano rankos sugrubusios nuo šalčio, tačiau nei Doniui, nei Liukui (GIRNŲ GIESMĖS) manęs visiškai negaila – jie medituoja paskendę dūmuose ir aparatuose, išspausdami garsus, kurie stipriai spaudžia smegenis. Bet tai tik pradžia.

Kai į sceną pakyla tvarkingai skiauteres išsiskutę ROSERWATER ir įjungia savo pykčio prisodrintą industrinę mašiną, aš jau matau netolimą apokaliptinę ateitį ir nešu kailį namo, palikęs ITI rytiniam ritualui. Vėliau liudininkai kaip 5 valandą ryto triukšmas nerealiai susimiksuos su rytine Sereikiškių parko paukštelių giesme.

Kitą dieną – dar gražiau. Prie amžinai tuščios “Skalvijos” šį kartą vingiuoja beprotiškos eilės juodai apsirengusių žmonių – čia rodomas gotų ypač vertinamo Timo Burtono filmas “Raitelis be galvos”, o ir seansas, berods, nieko nekainuoja. Po kelių valandų tuos pačius veidus jau matau kylančius apšepusios, tačiau savotiškai didingos “Vaidilos” laiptais. Sveiki atvykę į gotikos teatrą!

SUGYVULINOS LATAKAMS mergaitės baubia scenoje ir mosuoja pjūklu, perspėdamos apie vakarėlio pradžią, ir netrukus salė jau kilnoja rankas ir kojas, priimdama savo naujuosius ir senuosius didvyrius – MEMORIA, ANAPILIS, SIELA, MANO JUODOJI SESUO. Keista, pasirodo šalyje, kur pirmasis gotų festivalis buvo surengtas tik šiemet, yra visa krūva labai neblogų grupių. Mano akys įsmeigtos į didžiulį ekraną, kuriame vampyras tuoj kažkam perkąs gerklę, ir fetišo numerius demonstruojančias nuogakrūtes merginas, gerklė pumpuoja alų, o ausys gaudo visų gotikos porūšių garsus. Nuostabu.

Paskutinę festivalio dieną aš jaučiuosi žiauriai pavargęs, bet velku savo sėdynę į nuošalų Žvėryno pakraštį, klubą “Pepsi Zet”. Pagal sovietmečio penkmečio planą pastatytas klubas (kažkada čia veikė garsioji “Bičiulių” diskoteka) mažiausiai nuteikia gotikiniam vakarėliui. Pavargusiu žvilgsniu palydžiu ilgaplaukių vaikinų ir foklorinių mergaičių projektą ŽALVARINIS, sielos užkaborius fūzuotomos gitaromis valančius SHADOWDANCES bei RUINATION, patrypinėju prie scenos per industrinį XESS pasirodymą ir varau miegoti. Saldžių sapnų, gotai! Iki kitų metų, je?