Ragana@Valiukiškės, Kernavė

Nors jau vidurnaktis, automobilių kolona lekia iš Vilniaus Kernavės link. Joninių savaitgalį senoji Lietuvos sostinė primena Palangos Basanavičiaus gatvę per liepos karštymetį, tik čia vietoj ruspopo ore tvyro visiškai priešingos nuotaikos ir atmosfera.

Tačiau mes čia nesustojam ir dar porą kilometrų lekiame smėlėtų keliuku Neries link. Leidžiamės gilyn, automobilio žibintais iš pamiškės išplėšdami žmogeliukus, ieškančių gal paparčio žiedų, gal grybų. Štai ir Valiukiškės – kaimelis įstabaus grožio gamtos prieglobstyje. Teisingiau, iki kaimo dar pora šimtų metrų, dar reikia įveikti metalinio tinklo tvorą ir kelis postus. Šįkart “Raganos” organizatoriai pasistengė iš peties, kad “chaliavnų” tautiečių būtų kuo mažiau, ir kad jie, pabraidžioję miško takeliais sugrįžtų prie dviejų medinėje pašiūrėje įsikūrusių vokietaičių ir nedrąsiai paklaustų “hau mač kost ve tiket?”.

Festivalio bilieto kaina – 50 litų gali nurauti stogą bet kam. Ypač jei ketini čia užsibūti ne keturias dienas, o tris valandas. Vis tik vokiečiai yra vokiečiai – verslo, tegul ir raganų, pradžiamokslį įvaldę nepriekaištingai :) Trumpos derybos, iš piniginės išskrenda 25 litai, iš lūpų – pažadas neužsibūti ilgiau nei iki ryto, ir ant rankos atsiranda žydra priklijuojama jusotelė.

Tie, kas Valiukiškes pamato pirmą kartą, netenka žado bent dešimčiai minučių, o protas paliekamas kažkur toli, ypač tokią naktį – kai virš galvos pilnatis, bent iš keturių vietų tavo ausis atakuoja smegenis gręžiantis psycho trance, pusnuogės merginos žongliruoja su ugnialazdėmis, o prie lauko kavinės stalų alų ir bambalių geria kernaviškiai. Jiems – tai tik diskoteka. Man – jausmas, kad Lietuvoje mes netrukus turėsime supistai kietą vasaros festivalį. Stogų važiavimas ten tęsis dar keletą dienų, tikėkimės, kad Laura Angelaitė ten proto nepaliks ir su savo įspūdžiais sugrįš čia :)