Nature Primitive Sound @ Giruliai

WICKED. WICKED. JUNGLE IS MASSIVE. RESPEKT ORGANIZATORIAMS. RESPEKT DJS. RESPEKT SUDALYVAVUSIEMS.

Šeštadienis. Klaipėda ošia. Tik pasiekus centrą matos, kad neeilinis šeštadienis mieste. Pilna žmonių su tautiniais rūbais. Kažkoks chorų suvažiavimas.

Nėra tekę man būti Klaipėdoje kai nieko nevyksta. Tai labai gyvas miestas mano akyse. Atvykom keturiese ir kol dar ne vakaras turim tikslą: vizitą į didelį prekybos centrą. Reikia papietauti ir pasirūpinti gaivinančiais gėrimais. 19 val. 30 min. sušokam i maršrutini taksi.
Pajudam link Girulių…. Sankryža, laikas išlipti, toliau pėstute. Praeinam posūkį i baikerių suvažiavimą, nemažai jaunų žmonių pasuka būtent į ten. Bet mes žinom, kur daug geriau galima praleisti vakarą ir net visą naktį.

Nukulniuojam link “Žuvėdros” stovyklos. O joje vienas takas link jūros vedantis į mūsų kelionės tikslą. Į pilką betoninį pleištą piktai žiūrinti į jūrą, kurio sienas per audrą tikrai pasiekia ir daužo bangos. Į bunkerį.

Renginys dar neprasidėjo, bunkeryje tamsu, mes užeiname apsižvalgyti. Įėjimo koridorius pakrypęs gerais dvidešimčia laipsnių, pasieki plyši tarp nebesusieinančių sienų, pralendi ir atsiduri viduje. Tamsa. Per kelias bunkerio angas, kuriose kažkada kaitinosi kulkosvaidžiai, patenka siauri šviesos stulpai padedantys įžvelgti interjero kontūrus. Keli maži chillout’o kambarėliai ir pagrindine aikštelė, DJ dirbs betoninio pleišto priekyje, o pačios aikštelės dydis byloja apie tai, kad negirdėsim vienas kito. Viskas aišku, bus smagu.

– Čia visur degs kokios nors šviesos, – pasigirsta kažkieno balsas.
– Šaunu, – atsakau. Ir su draugais paliekam bunkeri. Kol dar šviesu ir anksti nusprendėm pakvėpuoti maloniu pajūrio oru.

Pradeda temti ir mes vėl pajudam link bunkerio. Mus pasitinka iš vidaus sklindantys bosai ir beveik visa įėjimą į bunkerį užstojantis ir gerai nusiteikęs apsauginis. Susiantspauduojame rankas ir žengiame į vidų. Viduje beveik tuščia. Kolonėles plėšo dub’as. Besiblaškančius tarp bunkerio sienų bosus iškart ima absorbuoti kūnas. Patyręs decibelų inspiruotą vibracija pabandai suskaičiuoti savo kaulus, bet greit supranti, kad tai nepavyks ir stumdomas muzikos garsų tiesiog imi nenustygti vietoje. Bet tai tik pradžia, prieš akis turim visą naktį ir išlinguojam lauk kažko pasitikti.

Vidurnaktis. bunkeris pilnas. Griaudžia būgnai ir bosai. Drum’n’bass trasoje, nestovėk ramiai nes nuneš. Ir čia man ima plėšti stogą lauk. Viskas buvo taip gerai kaip tik gerai galėjo būti. Gal tik aišku kiek nevykęs buvo MC dalyvavimas, bet dėl to kalta maža patalpa, kurioje girdėjosi MC tik sulieję pariaumojimai. Bet hu kerz?

Man tai visai nerupėjo. Mane trankė būgnai, o galutinai nublokšti stengėsi bosai ir visa tai buvo būtent tai ko norėjau iš tūso bunkeryje.
Įėjau į bunkerį viską palikęs už jo ribų, aš atėjau čia pasikrauti. Ir po 4 val. nesutramdomo judesio jauti kaip delnai tvirtai gniaužias į kumštį lyg bandydami nulaikyti pasiutusi laukinį žirgą už pavadžių, o jei butu ilgi nagai delnus pradurtum pats sau kiaurai, o jei įsibėgėtum bunkerio sienoje paliktum skyle ir nespėjęs sustoti įlėktum į vandenį iki pat kaklo. Bet….. negriaukim bunkerio, negadinkim vakarėlio.
Visi kas atėjo patirti pasiutusį šėlsmą, turėjo likti patenkintas. Jo buvo kiek tik nori.
O kas ten buvo negerai… na tas minėtas MC pasirodymas, kas čia dar… ai buvo dingus įtampa porai minučių, gal du kartus, na bent jau viena tai tikrai. Na bet nieko nuostabaus, įtampa pasiekė bunkerį kažkokiu paprasčiausiu baltu laidu pakastu po smėliu ir šiaip kiek nugirdau įtampos per mažai buvo. Na ir kas dar… ai, mums apsauginis neleido užlipti ant bunkerio stogo, hahahaha, na kad kitiems neleido tai gerai, bet man taip norėjosi po kojomis pajusti drebanti neaišku kiek šimtų tonų sverianti bunkerį.

Vnzo, nieko nebuvo ten per daug ir nieko nebuvo per mažai. Buvo visko tiek kiek reikia ir kiek turi būti. Ir jei kas patingėjo atsigrūsti iš Vilniaus, Kauno ar Šiaulių į Klaipėda tai gailėkitės ir graužkite save dėl to iki kito laužytų ritmų ir plėšyto boso tuso bunkeryje.