Monolake /EO / GOIO / PB8 @ Gravity

21.20 pradarau G duris. Kieme, mano nuostabai, jokios eiles. Išties, po grandiozinio Š.M.C. Monolake live ažiotažo, galvojau, vilniečiai suplūs į sceną. Klydau, nors žmonių buvo labai daug. Nusisleidžiu žemyn. Beveik tusčia… Vis žvilgčioju į laikrodį. 22.30 šokių salė buvo pilnut pilnutėlė

Pirmasis prie pulto atsistojo EO. Jis varė ganą lėkštą šokių muziką. Niekuo neišsiskiriantį minimal techno (palyginus su goio soundais), kartkartėm įmesdamas ką nors iš seno repertuaro, nuvalkioto, bet visada priverčiančio dar auksčiau iškelti rankas į viršų. Tauta šėlo – mojo rankom, ir iš šono atrodė – eilinis reivas. Tokiu jis ir buvo iki to kol į sceną užlipo po Goio slapyvardžiu besislepiantys Nepriklausomų Stebėtojų Grupės veidai.

Manau, daugelis prisimenata kaip jie per pirmąjį MONOLAKE pasirodymą Vilniuj mus vaišino visa Chain Reaction kolekcija. Oi, tada bangavom…:) Dabar jau viskas kitaip. Nebuvo pelkynų, durpynų ir melancholiškos depresijos, buvo daugybė minimal techno – didžioji dauguma buvo su glitch priemaišom. Šone žavių merginų apsupty sedėjo pats to vakaro kaltininkas – Robertas Henke (Monolake) ir dalino autografus. Visi su nekantrumu laukiame jo pasirodymo.

Na va paskutiniai Goio seto atgarsiai, žmonės pavergti, kažkur plaukioja. Ant scenos pasirodo puikiai nusiteikęs Robertas Henke. Rankoj laiko naują iMAC’ą, kelios minutės ir viskas paruošta. Salėj ovacijos, visi apstoja šokių aikštelę. Su pirmais garsais jis visus įsuka į MONOLAKE užburtą ratą. Po kiekvieno kūrinio didžioles ovacijos (kelis kartus Roberto veide pastebėjau susijaudinimą iš džiaugsmo). < …> Sekantis kūrinys. “Ice” – bėgu į prigrūstą šokių salę – pasirodo šis gabalas ne man vienam yra geriausias jo karjieroje ir vėl liūtis plojimų. Tada prasidėjo naujos medžiagos premjieros. Paskutinis jo darbas “Cinemascope” neturėjo kuo pradžiuginti, be “Bicom”, kuris taip pat sulaukė galybės plojimų ir šūksnių.

Tuo tarpu būsimasis albumas, spėju, nustebins net ir patį neišrankiausią jo faną. Viena trance kompozicija, taip sutinku, nuvarė lietuvaičius nuo kojų, bet totaliai iškrito iš bendro konteksto, dar vienas gabalas su breakbeat priemaišom privertė suabejoti naujo albumo sąsajom su minimalizmu. Po kelių eksperimentinių darbų vėl grįžimas i praeitį, kaip sakoma ragautas produktas visada skaniau susikramto, taip buvo ir tą vakarą. Dar ilgai ilgai jis mus džiugino savo setu, man rodos, tikrai ilgiau nei 2000-taisiais. Ir tik bummmmmm.. Tyla..

Fantastiška Roberto reakcija. Jo kompas be gyvybės ženklų. Didelės išsipūtusios akys, beprotiška šypsena ir gestai maždaug “aš čia nekaltas…” Po kelių sekundžių iš sukryžiuotų jo rankų suprantame – jo pasirodymas šiandien jau baigtas.

Buvo labai gerai. Man rodos, publika liko patenkinta ir nei kiek nesikrimto del kompo marazmų. Toliau už vairo vėl Goio po jų pasirodymo scenoj vinilus sukiojo Pliumbumas (pb8) kartu su EO jie vėl sugrįžo prie sunkesnių ritmų, čia mūsų visų laukė didelė doze gruzo. Tuo metu mano kojos ilsėjosi po ilgų alinančių 5 valandų šokių. Ramiai sedėjau ant pagalvės ir stebėjau fantastiškas video instaliacijas.

Paslapčia tikėjau ir laukiau senųjų pb8 resursų (pelkynų) sulaukiau apie 4.oo prasidėjo jo solinis chill out vakarėlis žmonių jau buvo visai nebedaug. Likusieji lėtai judėjo pagal tingius garsus… Paskutinis rytinis arbatos gurkšnis. Renginys baigėsi Arovane “Außen Vor” ir kazhkieno tai traškesio “loop’u”. Palaima… Ilgai atminty išliksiantis vakaras.

Didelė padėka visam organizaciniam kolektyvui…
Dabar beliko tik kaip nors gauti NSG setą ir žinoma PB8 happyendą…. Ir laukti Monolake naujojo albumo.