Ekstremalus 16B vakaras

Jis grįžo ir vėl sudrebino Kauną. Publika šėlo, ir klubas knibždėte knibždėjo. Tą vakarą tikrai ne viena ištroškusi geros muzikos dūšia galėjo apsiraminti kažkuriam laikui… Ar bent jau iki kito šeštadienio.

Ramu… nors vėjas kyla ir debesys sako, kad ryte lis.

Darbai baigėsi, draugą pasveikinau su gimtadieniu, bet, kad praleist 2 kartą iš eiles 16B pasirodymą, sau leist negalėjau. Tad 23 val., “Ex-it” viduje einu ir spardau dar po vakar dienos renginio (taip žmonės bent jau kalbėjo) po visa pirmą aukštą besimėtančius ant žemės parudavusius medžių lapus. Galima sakyt tikras ruduo. Keista, nors tinka.

Pirmas pastebėjimas – salėje nemažai jau šokančių žmogeliukų ir ne ką mažiau begurkšnojančių prie baro. Užvedantis bet jau atpažįstamas Igno diktuojamas ritmas, šėlstanti liaudis, vienas kitas drąsesnis žmogus “pavaduojantis” go-go. Nusprendžiu niekur neskubėti ir nusileidžiu prie baro. Pora kokteiliukų ir jau kojos pačios nori judėt. Dar kad drąsiau būtų prisikalbini keletą kolegų ir su Chupa-Chups į salę.

Salėje gaivesnis oras, nei bare ir daug maloniau skambantis Igno grojimas vis labiau ir labiau išjudina susirinkusius, nors vakaro žvaigždė dar nepasirodė. Tas pats vaikinas su švilpuku baigia iššvilpt visiems ausis, neužilgo pasirodo go-go ant savo podiumų ir tusas pačiam įkarštyje. Pilnai atsipalaiduoji, užsimerki ir pasineri į judėsį. Tik net nesupranti kai kartą atsimerkęs žiūri … Igno nėra, o prie pulto jau Omidas pradeda savo setą. Vakaras prasideda…
Omidas groja extremaliai, go-go net nuėjusios už scenos, lenda lauk ir tęsia šokį jau savo malonumui, ko kažkaip dar nė karto neteko pastebėti. O ir pati publika nerimsta, salė pilna, bet keista… per valandą vos viena kita jo daina, o buvo kalbėta apie albumo pristatymą. Tačiau klaida nepadaryta – pradžioj publika išjudinama griežtesniais ritmais, tačiau po poros valandų pradeda lįst jo albumo pristatymo užuomazgos, daug lengvesniu ritmu, bei 4.05 val. “Escape (driving to heaven)” tiesiog vėl, vos tik atgavus jėgas, tempia ne vieną nuo baro į salę. Baras ištuštėja akimirksniu. Nuosprendis aiškus – iki paskutinio lašo…

Ir išvis visą vakarą veiksmas daugiau vyko viršuje, o prie baro tik retkarčiais pasirodydavo liaudis, ir tai tik “užsipilt” trumpam. Iš dalies apačioj sėdėti buvo kvaila + pagaliau salėje pradėjo veikt dar vienas “bariuks”. O ir barmenas gan linksmas pasitaikė: “klientų” nėra – tai šokam!!!

Taigi reziume galima tik pridurt, kad viskas buvo SUPER ar net šiek tiek daugiau, o jei ir kas ir buvo praleista, tai tiems kas buvo net ir neturėtų būt svarbu, kadangi visa tai patyrė savo kailiu. Kitus galima tik paguost, praleidus ne eilinį vakarą.

Sekantis sustojimas kitą šeštadienį :)