Giltinės Maršas

Mes “apšilome” jau namuose, lošdami šachmatais ir per teliko dėžę stebėdami jaunas mirtininkes čečėnes – savotiška preliudija prieš “Giltinės maršą”. Taip jau sutapo, kad po ilgesnės pertraukos sostinėje vėl įvykęs sunkiosios muzikos festivaliukas sutapo su dramatiška teroro akto atomazga Maskvoje. Organizatoriai, galvodami apie šio renginio pavadinimą, turbūt irgi turėjo duomenų apie rengiamą akciją. Žinoma, liūdnai ir nevykusiai juokauju, atsiprašau.

Taigi, po gero pusvalandžio, permerkti rudeniškai šlykštaus lietaus, jau stovime prie vieno Žirmūnų daugiaaukščio, kur, pasirodo, įsikūrę moksleivių kūrybos namai. Įdomiai atrodo vienoje skelbimų lentoje kabantis “Giltinės maršas” plakatėlis ir kvietimai užsirašyti į moksleiviškus būrelius.
Koncertas turėjo prasidėti šeštą valandą, septintą valandą kelių šimtų metalistų minia vis dar malėsi ant laiptų, gretimuose prekybos centruose ir arčiausiai esančios degalinės parduotuvikėje. Pastarosios alaus lentynos tuštėjo žaibiškai greitai – išnyko net ir “negeriamas” alus. Viskas paprasta – festivalio vietoje negalima nei rūkyti, nei gurkšnoti.
Pagaliau, vėluodami porą valandų, organizatoriai baigė malti šūdą jungdami aparatūrą, ir pirmieji žiūrovai siauru koridoriumi tarp audeklais uždengtų kažkokios ekspozicijos kūrinių, laviravo į salę.
Festivalyje dalyvavo gana daug jaunų, beveik negirdėtų kolektyvų, apie pasirodymų tvarką nebuvo jokios informacijos, tad ne viena dešimtis hedbangerių pasimetę klausinėjo vieni kitų “Kas čia varo?”.
Pirmosios grupės tapo “soundčeko” aukomis, tad jų kūrybinių minčių praktiškai nepavyko suprasti.
Situacija pasikeitė scenoje pasirodžius didesnę patirtį turinčiai vilniečių grupei MANDRAGORA, kuria, aptilus kitiems sostinės metalo grandams, pranašaujamas naujas Vilniaus metalo karalių vardas. Iš tiesų, neblogai suplaktas metalas, pagyvintas tikrai gerai išvystytomis melodijų linijomis. Laukiu DEPECHE MODE “koverio”, bet vietoj to boso gitaristas į ausis paleido DEATH kūrinuką, na, žinoma, savotiška padėka per anksti išėjusiems anapilin.
Tai ir buvo geriausios koncerto akimirkos, jei, žinoma, neskaitysim NAHASH fakyriškų triukų, po kurių dizelio smarvė plačiai pasklido po visą pirmąjį rūmų aukštą. Bet, žinoma, gražu. Tiesą sakant, grupė triukams skyrė daugiau dėmesio nei savo primityvokam black metalui.
Dalies grupių, deja, įvertinti negalima – vis tik bėgiojimas į degalinę šluoti lentynų privertė pražiopsoti kelių jaunų grupių pasirodymus. Kiek detalesnį, nors taip pat gana trumpą (turbūt ta pati atsigaivinimo problema) renginyje dalyvavusių grupių įvertinimą galima rasti portale www.ferrum.node.lt