Wds @ Technikos Biblioteka, Šv. Ignoto 6

Štai pagaliau ir atgimė Vilnius, jau nebėra ir didelės eilės prie Gravity durų, o kalendoriuje pasirodo vis daugiau skelbimų apie vakarėlius neeilinėse vietose: Technikos Biblioteka, JazzRock, Tasty, Čanas, Skyteksas – pasirinkimo daug, tik eik ir gerai leisk laiką.

Šį kartą buvo vienbalsiai nuspręsta žygiuoti į Technikos Bibliotekos vakarėlį, kurio skrajutėse buvo surašytas gan malonus akims didžėjų “listas”, juk ne per kiekvieną tusą gali pamatyti grojantį Pepe ir Noisy už Gravity sienų ir išlindusi pagaliau iš pogrindžio Velnią, vėliau išsiaiškiname, kad per patį vakarėlį dar bus švenčiamas kažkieno gimtadienis, “jėga! Bus tortas” – pagalvoju:)

Penktadienis. 22:00, kažkodėl Technikos Bibliotekoje žmonės susirenka gan anksti ir jau pačioje pradžioje, kai dar negroja muzika ir iki yra pajungiama aparatūra prie durų jau stovi kelios dešimtys žmonių, kai kas šneka apie tai, kad jį JAU nepraleido ir kad čia labai griežtas face control. Ogi kaip iš tiesų buvo prie durų – tave pasitinka gan įdomūs apsauginiai, kurie apžiūri tave nuo galvos iki kojų pasitaria tarpusavy ar atitinki, ir klausia be ceremonijų “kur atėjai?”, kai kas nesusiprato, sako, kad į vakarėlį, o iš tiesų keybuvo “į gimtadienį”. Vargais negalais praeinam, koridoriuje pilna žmonių, visi jie stovi kažko laukia, pats vakaro kaltininkas – Laurynas laksto pirmyn atgal derina su didžėjais, kas po ko gros, pasirodo Pepe užsinorėjo groti su Noisy pingu, “hm…kažkas naujo”- pagalvoju, bandau įsivaizduot, kaip tas atrodys, bet kažkodėl neišeina, gal kaltas saldus dūmas gerklėje ir stovintis rūkas pačiame koridoriuje?

Nusileisti į apačią gan paprasta, bet išeit iš ten pasidaro sudėtinga, nes vis skirtingos žmonių grupelės tave pritraukia prie neoficialaus vakarėlio ritualo:) ir pati muzika kaip niekad žavi, didžėjai stengiasi, patenkinti veidai, tobulas apšvietimas, gan intymi aplinka – viskas susilieja, until… visame Senamiestyje nedingsta elektra. Galvoje iškarto prasukamos mintys – “pravalas”, bet ne… wds organizatoriai laiku susigriebia ir ant kiekvieno staliuko atsiranda žvakė, didelis butelis degtinės, sultys, “kad laikas bėgtų nepastebimai”, gan paprastas triukas palenkti žmones savo pusėn, bet jis veikia, kai kas įsivažiavęs į muziką vis dar šoka, koridoriuje “weedsmokerių” vis dar netrūksta, degtinė liejasi laisvai, atrodo, kad sėdi išgertuvėse namuose su buriu draugų, visiškas chill‘out, ir kas svarbiausia – nei vieno nusiskundimo.

Atsiranda elektra, Pepe tęsia nerealiai groti su Noisy, niekad nemaniau, kad jie yra tokie suderinami tarpusavy, maža to, jie matomai žaidžia su žmonėmis, kaip su lėlėmis, iškraipydami žinomus gabalus iki neatpažinimo. Kartais tarp žmonių pasirodo Povke su filmavimo kamera, užfiksuoja visą veiksmą ir juda koridoriaus link; svaigina aplinka, patys žmonės, nors pagrindinė masė buvo gan jauno amžiaus, bet tai tikrai netrukdė, jauteisi devintam danguje ir taip iki pat ryto.

06:30. Matai Lauryno ir Donato (organizatorių) patenkintus veidus, regis pavyko?…Kiemelyje sėdi žmonės, kai kas iš jų “dėkavoja” už nerealų tusą, kai kas laukia taksi, nes kojos nepajėgia eiti, pora ekstremalų ieško popieriukų, karšta…velnias, vis dėlto pavyko…