Metro @ VAULT

Fuck me good, kad aš kada šitą taksi kviesčiau daugiau, man net grąžą pasiimt buvo baisu iš taksisto juodų rankų. “A cto eto tut u vas, klub novij?” – klausia jis. Bet raudonas užrašas „VAULT“ verčia mane judėti pirmyn ir palikti dėdę taksistą be atsakymo. Betoninis įėjimas (oki doki) – kvepia undergroundu (įdomu, kaip tas undergroundas atrodys, kai lauke stovi -15 Celsijaus laipsnių?).

Viduje prie durų stovi “rebiatos” (tiesiogine to žodžio prasme) su antresolėm ir skanauja kažką. Čiuju skaneriai buvo sugedę, nes įsinešu pilną rankinę alaus (pasirodo nesuklydau, dievaži, viduje pardavinėjo kažką iš serijos “LEDO alus” plius prie viso ko nemalonaus rūgštaus skonio).

Woom Woom Woom, žemi hercai “vaibreitina” mano kūną. Aplink publika labai visokia ir nekokia vietomis. Kaip įprasta reivams, čia yra x**pariš kokių marozų, kurie nuolat kažkaip sužino apie vakarus, jau kiek su jais buvo bandyta kovoti, bet vis tiek nieko gero iš to neišeina. Dar pilna kažkokių niolikinių, kurie daro op ir daro up. Visi labai gerai nusiteikę.

Traukiu arčiau scenos. Muzika dar labiau spaudžia ausis. Kas ten prie pulto? Ogi Pagalvė neblogai vynioja savo groovą, tik kažkoks labai jau įsitempęs – jaučia Grovskopos artumą:] Manęs karts nuo karto klausinėja, “kada gi gros švedas?”. Ką aš žinau, tuoj gros. Ir tada užlipa jis. JIS. AA. Aa. JIS. Jaunas, žemas, plikas vyrukas. Išsitraukia savo plokšteles arba sudeda atgal į dėžutę, ir kai tik adata nusileidžia ant pirmos plokštelės – prasideda show. U lia lia. 3 pafai sukasi vienu metu, panaudotos plokštės, kaip nereikalingas balastas skrenda tiesiai į dėžę, be jokių vokų, šiaip plikos ir t.t.. (Go go go).

Grovskopos mergycia savo mylimojo setą prašoko salėje ir bėgiojo pirmyn atgal pas savo “saulelę” (mda..nuo tokio ir aš norėčiau vaiko:] ). Nežinia, kiek jis per visą laiką sugrojo plokščių – daug, labai daug. Kartais jis visai “šyzovai” užvyniodavo psichodelinių garsų garselių iš 3-io pafo, kai iš kitų 2-jų ėjo ritmas.

Žadėtų 10 KW nesijautė ne iš tolo, bet matyt čia kaltos didelės ir šaltos patalpos. “Pabaigė” skandinavas visai atvirai – nesigėdydamas nurovė mums vynukus iš stogo dangos. O tada ėmė, nulipo ir pabėgo:], palikdamas mus Astralui. Tik vat nežinia, kas paveikė mane: ar kilovatų trukumas (garsas po švedo labai sumažėjo), ar dnb ritmai, tik aš traukiau namolio, priešangyje sutikdamas Mamanią (kas gi čia daba?;] ). Tačiau grįžę iš Metro draugai dar oj kaip svaigo apie dievišką Astralo setą, nors ir su “parkėm” pačioje pradžioje.

Stoge stoge, grįžk į vietą. Atsargiai, durys užsidaro, kita stotelė Metro 5.