GrooveNite!!! @ Ritos Slėptuvė

Vėl sninga. Ir kvailos mintys apie tai, kad vėl ateina žiema, spaudžia širdį. Nekenčiu sniego. Nekenčiu žiemos. Suprantu, kad šį vakar tikrų tikriausiai turiu pasislėpt nuo slegiančių minčių kur nors ten – kur šilta ir daug žmonių.

Tingiu žvilgsniu permetu ore_kalendorių, sumastau, kad visai gal ir įdomu būtų aplankyt “Ritos Slėptuvę” – seniai pamėgta pusryčių (ir ne tik) viečikę, kur kvepia bananų duona, ką tik iškeptom kiaušinienėm, greipfrutų sultim ir … jaukumu. “Ritkoj” vakarėlis? Hm… Intriguoja, nes patalpos tikrai veža. Apie didžėjus ir šnekėti nėra ko – ir taip aišku, kad vieni geriausių – vėlgi šiais metais mylimiausias Karalius, dailusis Muz-x, “žvaigždutė” Mini-me, apie kurį svaigsta pusė Vilniaus mergaičių ir Emty – perspektyvus berniukas, kurio gali laukti šviesus rytojus didžėjaus karjeroje, jeigu, aišku, jis pasitemps.

Pusę pirmos visų būrių atšliaužiam prie “Slėptuvės”. Žmonių prie įėjimo nėra, bet visgi nutariam užeit. Viduj praktiškai irgi tuščia…Gan daug pažįstamų snukelių, keletas visiškų(mmm, kaip čia išsireiškus) ir nevisiškų … daigų – bendrai paėmus apie 50 žmogelių, lakstančių pirmyn atgal.(Vėliau truputuką padaugėja. Bet tik truputuką).

Su “fizz’o” bokaliuku vienoj rankoj ir cigarete kitoj bandau pašokti su kažkokiu mielu vaikeliu, paskui suprantu, kad kotais neišeina ir pradedu slankyti iš vieno kampo į kitą, sustodama beveik prie kiekvieno staliuko, nes pasitaikydavo kažkokie ypatingai bendraujantys žmonės – apšneku vakarėlio privalumus ir trukumus su visais, kuriuos ten pažinojau, visaip kaip bandau prisitaikyti, bet kažkodėl neišeina.

Bendrai paėmus, publika sava – seni draugeliai aka pradingėliai, buvusios ir esamos “meilės”, mokyklos laikų pažįstami…Visiškai nesimato mažvaikių, kuriais visad “pasižymėjo” šitų “organizatorių” vakarėliai. Publika vietomis tikrai visai “kokia”, o kartais ir visai “nekokia” – iš jos šokančių tikrai mažai, todėl sėdimų vietų surast buvo praktiškai neįmanoma. Šiek tiek jų padaugėja, kai pradeda groti Karalius, senas, mielas groovas atpalaiduoja ant tiek, kad norisi kraipyti užpakaliu, judint rankutes su kojytėm ir šypsotis visiems kairėn dešinėn, tik tai iš tų “kairių-dešinių” atsako kažkodėl nesulauki. Susiraukusių veidų čia tikrai netrūksta. Ir nesuprasi, kas tam yra priežastis – kaip yra sakoma – nemokate pasidaryt sau nuotaiką, čia jau jūsų problemos. O man tą visai puikiai gavosi daryti iki kokių pusę trijų, paskui buvo taksas ir lova.

Tikrai ne pats linksmiausias vakarėlis mano gyvenime, bet reikia pripažint, kad būdavo ir baisesnių. Jokių neigiamų emocijų taipogi ir ypatingai teigiamų. Norėjau praleist vakarą šiltai tarp žmonų, mieloj aplinkoj su gerą muzika, tą ir gavau. Nėra ko čia skustis.