duosoul @ Gravity

Egzistuoja tokia aceit šventė, kaip vasario 14toji, kitaip liaudyje žinoma šv.valentino dienos vardu. Tą dieną visi apšepėliai nusigremžia savo pūkus nuo skruostų, moteriškaitės iš spintos gelmių išlupa seksualiausius apatinius bei viršutinį trikotažą, mylimos mašinytės praeina prabangesnę programą autoplovykloje, o viešojo maitinimo įmonės neriasi iš kailio, besistengdamos įpiršti potencialiai klientūrai savo restoranų paslaugas.

Visgi pastaruoju metu ši šventė dar garsėja ir kaip itin masiškų renginių metas. Štai masiškumo aš dažniausiai ir baidausi, o G kaip tik pasiūlė puikų variantą – Tomas Boo, Dr. Pepe ir Lofty iš Chili Funk rec. Apie Lofty kaip apie tokį girdėti neteko, tačiau iš patikimų lūpų sklido gandas, jog tai tikrai vertas ausies reikalas, ir sulig vienuolika, taip ir nebaigę žiūrėti graudulingojo Titaniko per teliką, timtelėjom G duris.

Žmonių aibės, nešnekant jau apie pastaruoju metu įprastinę ir kiek nekorektišką grūstį prie durų. Čiukpuk pradundėjom laiptais ir och… kokios žavios apat. kelnaitės ir kaip aistringai užkišta už jų ranka… Visa ta G koridorinė dešra nusagstyta nedidukėmis pertvaromis su puikiais, net nežinau kaip pavadinti, plakatais gal?, ir paskirtis jų aiški – gašliai-aistringam 10+ minučių trukmės bučiniui… kad niekas pernelyg ilgai nevėpsotu… Mmm… Viduje prie pafų vienas kitą keisdami išdykauja Tomas Boo ir naujas G veidas Rick’as. (Tikimės ponulį išgirsti dažniau.) Groov’as tikrai fantastiškas, todėl net nesistengdami prasibrauti lig baro, pradedam trypčioti. Staiga dėmesį patraukia toks neįprastai laisvas tarpelis viduryje tanc-holo, ikišu trigrašį – ten lovytė, raudona raudona, guli ten mergytė ir berniukas, ir papsi cigaretę. Nusirengę… Gal kažką pražiopsojau.

Galinėje aptariamojo objekto dalyje – raudona širma, o už jos… Na, iš tiesų tai nieko tooookio ten nevyko, tiesiog labai patogiai išdėlioti staliukai ir suoliukai, o ant sienos paraleliai – dvi skaidrių projekcijos. Ir apskritai, visas interjero sprendimas buvo, sakyčiau, visai vykęs – prabangaus viešnamio tipo pakylėlės su vaisiais ir ‘barchato’ raukšlėmis, didžiuliai balionai, dar kažkas lubose ir nuo lubų… Beje, gerą valandą praleidau spoksodamas į visokius ten paveiksliukus, tačiau vienas mane užmušė. Kas atspės kuris, tam prizas koks nors. Rimtai.

Sulig pirma ant pakylos išrieda apvalutis Lofty, ir po pauzikės užsuka pragariškai aistringą setą. Nesiimsiu analizuoti ten visų tų muzikų, tačiau tai tikrai buvo verta išgirsti. Tai liudijo ir publika, susispaudusi viduryje, susiglaudusi praėjimuose, atmosferą kaitino tango tv operatorius, prieš kurio objektyvą merginos nėrėsi iš kailio tiesiogine ir perkeltine prasme… Vakaro pabaigos, kaip turbūt dauguma vakarėlio dalyvių, nebesulaukiau… Jaučiausi kažkaip keistai…