Kenny Hawkes @ Gravity

Kenny Hawkes vardas šį šeštadienį pritraukė daug lankytojų į Gravity. Kai kas čia ėjo paspoksoti į “Play The Game” dievaitį, kai kas norėjo prisiminti gerus “Space”(r.i.p) laikus, o kai kam tai buvo eilinis ORE Skrisk nepabijok vakarėlis, kuris žadėjo būti “neeiliniu”.

Ar jums pažįstamas tas jausmas, kai visom savo galūnėm jauti, kad esi ne ten, kur reikia, ne su tais, kurie turi būti šalia, ne tuo laiku? Kvailas jausmas, kai užeini į Gravity ir jo neatpažįsti – klubo viduryje “apsistojo” kažkoks neaiškios konstrukcijos “subjektas”, apyniuotas folija ir laidais. Tiesa, po kelių sekundžių buvo pastebėta, kad tai yra ne kas kitas, o papildomo apšvietimo “stovas”, kuris palaiko gerą penktą šviesos efektų.

Head to the right? Matau vakaro herojų, meistraujantį virš pafų – lipdo tikrai kokybišką … gryno progresyvo miksą. Salėje matai euforiją. Tai nuo muzikos, tai dar nuo velnias žino ko. Ekrane skraido drugeliai, viskas monotoniškai susilieja. Tau vis kažko trūksta, nes jautiesi ne savam kampe. Ieškai, kas negerai. Surandi iš visos tos minios pažįstamus ir klausi “Kaip jums Kenny?” – “Keistai”.

Gal ne tų gabalų mes klausėmės prieš Kenny atvykimą, gal ne to tikėjomės, gal nesuaugom iki bendro “europietiško” lygio, dėl ko mus, kaip publiką, visad “kaltina” vietiniai didžėjai, o gal tiesiog negalėjom atsipalaiduoti tarp visų ten buvusių kartais “neaiškių” žmonių.

Publikos atžvilgiu, “aukso viduriuko” taip ir nebuvo surasta – arba aplink tave sukinėjosi visiška “high society”, kostiumuotieji, “tiuninguotieji” su mėlynom ausyse ir ant krutinės lemputėm, arba sintetinės pilkos maikutės, įkištos pagal paskutinį mados klyksmą į siaurus juodus džinsus. Kartais visoje toje masėje pasirodydavo taip pažįstami balti kedai, pratrinti džinsai ir kokia nors susivėlusi ševeliūra.

Norom nenorom pradedi kas 5 minutes žiūrėt į laikrodžio ciferblatą ir po kiek laiko suvoki, kad niekas tave, iš tiesų, nelaiko, tik tai lauki kol “pabaigs” žvaigždė. Paskui vyksta dvikova šilta lova vs. Kenny seto pabaiga. Laimėjo geriausias. Lova:)

“Keistas vakarėlis…”