LYRIKAL TRUTH @ Klaipeda

Atrodo, vakarėlius organizuojanti zooroom komanda ne juokais užsimojo paįvairinti Klaipėdos muzikinį gyvenimą. Jų iniciatyva neseniai atidarytas klubas “Zoo” (ex – “Sodžius”) turėtų tapti ta vieta, kurioje savo kampą ras alternatyviosios muzikos mėgėjai. Dar nesenai pakvietę “saugotis drum’n’bassinių ritmų traukinio”, kovo 7d. zooroom surengė dar vieną – tik šįkart ramesnių bitų – tusą ganėtinai literatūrišku pavadinimu: Lyrikal Truth.

Nors ir dėl tam tikrų priežasčių renginiui persikėlus į restoraną “Alegro” ne vienas apgailestavo, jog negalės debiutuoti “Zoo” aplinkoje, visgi tie, kurie nepatingėjo ateiti į “Alegro”, tikrai neturėtų būti nusivylę.

Žvilgtelėjus į renginio skrajutę, nuteikiama optimistiškai: Genys, 2Fresh’as ir Mantaz žada gerą teisingos muzikos dozę. Ir kad renginys bus pavykęs, supranti ne tik pažiūrėjęs į didžėjų vardus, bet ir artėjant prie įvykio vietos, kur jau jaučiamas šioks toks sujudimas.

Kelios minutės po 22h. Renginys “oficialiai” prasideda. Prie įėjimo į “Alegro” būriuojasi gana spalvinga publika: pradedant 14-mete plačiakelne-styliova-sindikate baigiant ilgaplaukiu studenčioku. Viduje jau girdėti Genio bitai. Nors ir jam pradėjus groti žmonių buvo nedaug, po gero pusvalandžio viskas stojo į savo vietas: verda “šokiai pokiai”, o bariuke, kurį okupavo daugiausia įvairaus plauko keturiolik-šešiolikmečiai (-metės), šansų rasti kokį laisvą kėdutę ar foteliuką – nerasta. Tačiau sėdėti tokiuose tusuose, manau, reikėtų kuo mažiau. Ir iš tikrųjų: kuo toliau, tuo daugiau Genys išjudina susirinkusiuosius, šokių aikštelė prisipildo, o sėdintieji prie staliukų linksėdami galvomis smagiai pritaria hiphopinių bitų tėkmei :) Taip besitusinant laikas greitai prabėgo ir Genį pakeitė 2Freshas. Jis davė dar griežtesnių bitų dozę ir nuoširdžiai dirbo prie pulto :) nu ką, buvo tikrai linksma.

Tik neaišku, ar per dideli alkoholio (ar ko kito)kiekiai, ar staigus nuovargis lėmė tai, jog po vidurnakčio pamažu vakarėlio gretos po truputį ėmė retėti, nors 2Fresho broken-ritmai liko tiek pat efektingi. Na, ir paskutinis prie pulto stojo Mantaz, kuris buvo dingęs iš akiračio ir Lyrikal Truth pasirodė po vienų metų pertraukos. Tuo tarpu tusas jau buvo beveik išsisėmęs: susirinkusiųjų liko mažai, tiem, kas liko, jėgų ne per daugiausia… Beje, sklande kalbos apie galimybę gyvai surepuot, tačiau to, gaila, nebuvo. Šiaip ar taip, tusas tikrai paliko neblogą įspūdį. Aišku, kai kas galėjo būti kiek geriau, pvz. garsas (kurio buvo ne per daugiausia). Bet tai tik menkas minusas. Seniai reikėjo tokios “lyrinės tiesos”, o ta tiesa viena – buvo geras.