Justin Sullivan and Friends @ Bravo, Vilnius

Žinia, kad į Vilnių atvyksta maištingos gitaros herojai NEW MODEL ARMY (tiksliau šios grupės frontmenas Justinas Sullivanas su dviem likimo draugais) mus pasiekė paslaptingai – galima sakyti sugedusio telefono principu, kaip tatai vykdavo vaikystėje. Prieš savaitę buvo gandas, o penktadienį iš koncerto organizatoriaus Dovydo gavome ir el. laiškelį, kuris patvirtino džiugius nuogąstavimus.

Apie 8 vakaro klube trynėsi tik organizatoriai, o prie klubo nežinia kaip įtilpęs į mažą “Bravo” klubo stovėjimo aikštelę riugsojo angliškais numeriais žymėtas, matomai daug vėtytas ir mėtytas, matyt ne vieną avariją turėjęs ir ne vieną paklydusią sielą priglaudęs žalsvas-gelsvas autobusiukas, kuriuo muzikantai pirmą kartą atvyko į Vilnių.

Iki 9 val. Bravo klubas mums transliavo semi-regi, kuris nors ir neturėjo nieko bendra su NMA, vis dėlto buvo geras palydovas. Ant 9.10 jau susirinko apie 100 žmonių, kurių ir pakako jaukiam akustiniam vakarui. “Išjunkim mobiliakus, darykit visi taip kaip aš darau”, – ant scenos užlipęs sakė vakaro organizatorius Dovydas. Ačiu jam, kad po devynių metų pertraukos po “Vilnius Rock 94” idėjinio triumfo/finansinio fiasko atsigavusi koncertų organizacija “Zona” atvežė MUZIKOS.

Po jo NMA žengė į sceną ir užbraukė jautriausias ir skambiausias savo gitarų stygas. Kostiumuotas Justinas Sullivanas po pirmų dainų nusivilko švarką ir čia pat vėl patapo panašus į seną gerą maištininką, tik berods jau su įstatytu priekiniu dantim.

Grojo jie ištvermingai, gražiai ir dvasingai. Virš dviejų valandų trukęs koncertas priminė jaunystę, kai pagal “51 State” sujudėdavo paširdžiuose įsitaisęs maišto dievas, o sugniaužtas iškeltas kumštis užkliudydavo tėvų liustrą. Ot buvo laikai, kai garsiai klausėm muzikos…

NMA buvo palaikomi visais įmanomais balsais ir matėsi, kad ir kolegai Mamontovui, kitiems FOJE nariams, SIELOS bičiuliams, Samui. Netgi seniems geriems gotams, patapusiems biznio pasaulio atstovais, visiems atgimė prisiminimai apie jaunystę, girtuoklystę ir šiaip maištą.

Tą vakarą buvo daug baladžių, tačiau jų priedainiai vis tiek išliko pankrokas. Nors kartu dainuoti neišėjo, tačiau intuityviai niuniavom dainas iš senų NMA albumų. Nauji kūriniai – ne ką prastesni pamąstymai apie į jūrą išplaukusius draugus, laisvę ir kelionėje nugairintus gyvenimo partizanų likimus.

Tenesudyla jų stygos, ačiū.