Alternatyvaus Vaizdo Festivalis

Jaunųjų menininkų nekomerciniai / eksperimentiniai kino ir video projektai pirmą kartą bus rodomi alternatyviam vaizdui skirtame festivalyje įrodyti, jog kinas Lietuvoje nemirė, jog yra šviežių veidų ir vardų, kurie ateina su moderniomis koncepcijomis, originaliomis idėjomis

Jonas Mekas, Šarūnas Bartas. Lietuva, Amerika. Amerika pirtyje. Kosmogodzila vonioje. O ką naujo teko girdėti apie lietuvišką kiną per pastaruosius porą metų ?

Kino ir video menas – Lietuvoje tai viena iš labiausiai užmirštų konceptualinio meno šakų. Jeigu video instaliacijų geresnius ar blogesnius pavyzdžius gali išvysti dažname vakarėlyje, tai trumpametražis kinas vis dar neišlenda iš underground‘o. Uždari vienminčių pasisėdėjimai vakarais, tea-parties, kino festivaliai užsienyje – tai tos retos ir beveik vienintelės galimybės patirti, kuom gyvena jauni kūrėjai, pamišę dėl vaizdo ir garso.

Šis, pirmasis toks, nekomercinio vaizdo festivalis siekia užpildyti šią spragą, pristatydamas ir supažindindamas su jaunaisiais kino & video kūrėjais bei jų vizijomis / svajonėmis / košmarais / kliedesiais :

„Laki Dragons Ko“ – Miglotos poezijos persunkta juodabaltė animacija apie mirksinčias akis, lengvą orą ir pelės likimą katino akyse (autorė – maumau, 2003)

„Lapai“ – Dažnai mes dirbame ir matome tik tai, kas po kojomis. Verta pažvelgti į dangų ir pamatyti jo grožį – filmuko herojus taip ir padarė (autorius – Titas Petrikis, 2002)

„A‘Mena“ – Kenaluca video studija kuria psichodelinius filmus, rytietiškos bei kosminės sąmonės įtakoje. A‘mena – pavadinimas lyg ir žaidžia su žodžiu „atsimena“, tad ir pats filmas galėtų būti žaibiškais prisiminimų eskizais, skambant minimalistinei Luko Devitos muzikai (autoriai – Kena ir Lukas Devita, 2001)

„Tantsurütmetiqa” – Kuomet galvoji, kad viskas kaip ir pasibaigė… 60-ieji, 70-ieji, 80-ieji… grižta. RÜT RÜT įvertindami retro laikų įtaką dabartinėms audio ir video kompozicijoms pasiūlė “Tantsurütmetiqa” – mixed media projektą, kurio pagalba retro nuotaikas stengiamasi pritaikyti šių laikų vietoms ir žmonėms (autoriai – RÜT RÜT, 2002)

“Fishquake” – Pankrokas nemirė ! Nei muzikoje, nei kine. Apsišarvavęs naujausiomis technologijomis ir efektais šis „maištas vaizde“ skelbia mums ekologinių katastrofų grėsmę ir liguistą meilę dujokaukėms (autorius – Lost, 2001-2003)

„Aš Norėjau Bijoti“ – Ar įmanoma stimuliuoti jausmą? Gūdžią naktį klaidžiodami miške ir savo sieloje, autoriai bando šį klausymą išnarplioti (autoriai – vėsų rytą, madefromrecycledpaper, 2003)

„Lėlės Žaidžia Su Mumis“ – Atėjęs XXI amžius verčia viską aukštyn kojom : lėlės žaidžia su mumis ir vaizdas bėga atgal. Lengva ironija slypi autoriaus požiūrio taške – eksperimentuodamas su vaizdu, žiūrovui jis palieka daug klaustukų (autorius – mozy, 2002)

„Be pavadinimo #0“ – Šiuolaikinė vaizdo instaliacija aprėpia viską : nuo žuvėdros skrydžio iki neapčiuopiamo užuolaidų šokio. Jungtinė kurėjų komanda stebi šokančius žmones, lydi skrendančius paukščius, tvarko kambarius ir dar spėja pagaminti saldų video patiekalą (autoriai – maumau, Goda, Ignas, Eglė, 2003)

„Scenos Iš Gyvenimo Plastelininio Žmogeliuko Nr. 256“ – Plastelino žmogeliukas gyveno paprastą gyvenimą : maudėsi ir dainavo, šoko ir liūdėjo, svajojo ir žudėsi. Šis filmukas – tai padidinamasis stiklas į niekur, aprėpiant labai daug, nepasakant nieko, tik kontūrus melancholiško miražo daiktų ir įvykių, kurie kadanors galėjo nutikti (autorius – madefromrecycledpaper, 2002)

Alternatyvaus Vaizdo Festivalis
Gegužės 24 diena, 18 valanda
Kino, Teatro ir Muzikos muziejus, Vilniaus gatvė 41, Vilnius
Įėjimas laisvas