Baldai #3

Nesugebėjau taip greitai atsigauti, todėl oreivių vertinimai pasipylė po pristatomuoju straipsniu apie renginį ir tai rodo, kad ten vyko kažkas tikrai labai įdomaus. Pabandysiu kažką prisiminti.

Kai kėblinau per turistų pilną Pilies g. Vilniuje ir liūdnai galvojau, ką čia rytoj nuveikus, paskambino sena prietelka ir – bingo! – atsirado vietų ten, kur jau nesitikėjau patekti – “Baldai#3” Klaipėdoje!

Štai mes jau sukam vieną sujungtinę po kitos ir žiūrim į dangų, kuris šįvakar visiškai nerealus – antiek gražu, kad net atrodo netikra. Kada paskutinį kartą matei tikrą dangų? :)

Pakeliui gaunam pranešimą, kad reikia paimti šios svetainės direktorių. Šis paskambinus net pasimeta – jau irgi buvo praradęs viltį.., bet po kiek laiko ryžtingai sako taip! ir įsikrausto į automobilį. Tokie dabar laikai, kad tavo laisvalaikį organizuoja draugai – tu tik dalyvauk!

Pabandom vakarą Klaipėdoje pradėti degtine, bet rusų restoranas kaip tyčia švenčia gimtadienį ir yra uždarytas. nieko tokio, varom jau į “Baldus” – praėjusio tūso prisiminimai maloniai kutena.

Prie durų būriuojasi automobiliai ir žmonės. Aplink, kaip ir beveik prieš 2 metus, niekas nepasikeitė – kažkokie griuvėsiai, metalo laužas ir šiaip betvarkė.

Viduje tūsas verda pilnu tempu. Kažkaip intuityviai patenku į chill-out’ą, kur OES narys eu-Genys groja pačią tikriausią regio klasiką. Pats čilautas labai jaukiai įrengtas (į celofaną įvynioti seni automobilių krėslai ir pro medžiagų klostes sklindanti šviesa), o DJ pultas atrodo, kaip geltonai nušviestas piratinio dub radio studio kampelis.

Publika (anot organizatorių. virš 500 žmonių) – gan įvairi ir iš esmės gera (“nuo kažkokių indie kids su strouksų ševeliūrom ir juodais rapture akiniais iki bokso agents provocateurs”), jei nekreipsim dėmesio į vieną kitą įžūlesnį “duok cizą”. Užtat vietinės mergaitės tik ir šaudė žvilgsniais į visokią “šviežieną” ir klausinėjo “o iš kokios tu grupės?”.

Kažkada nueinu į “didžiąją” salę, o čia kaip tik ruošiasi groti viena pagrindinių herojų Manou iš Micromusic kompanijos. Elektro-diva palinkus prie laptopo kažką maigo, paskui paima mikrofoną ir prasideda dis-ko-tek! Kiču persunkta Rytų Berlyno elektro estrada ir visi šokinėja kaip nerealiausiame reive. Kažkas panašaus čia ir vyksta, jei tik nebūtų kvailų apsauginių, ragaujančių, kokius gėrimus nešasi žmonės į klubus (kikiki) ir neįleidžiančių atgal žmonių su štampais – “per jaunas, jau miegot metas”. Pasirodymą Manou baigia “Titaniko” tipo balade.

Paskui netikėtai pradeda cypti elektrinė gitara. Pasiruodimui ruošiasi britas GwEm – kostiuminės kelnės, šypuotas diržas, nukirptos pirštinės. Ramiai prisistatęs, jis užbraukia pirmuosius akordus ir jau net nežinai, ką galvoti. Kadangi nežinau, pacituosiu vieną pažįstamą: “elektro-punk-hardcore climax, kraftwerkai su carter usm repetuoja pas atari teenage riot”. Visi išsišiepę ir iškėlę rankas rėkia ir šokinėja kaip per tikriausią roko koncertą. Stogas kilnojasi.

Atvirai sakant, po to kurį laiką nieko nesupratau, o GwEm patenkintas sakė, pagaliau pasiekęs ko norėjo – pasijusti roko žvaigžde. Pamatytumėt, kaip jis plojo rankomis su gerbėjais po pasirodymo ir kelių bisų.

Neatsimenu, kokia tvarka, bet po to buvo elektro diskoteka su daugelio žinomų gabalų miksais ir originalais (visą kitą dieną niūniavau: “i wear my sunglasses at night”, o dar buvo visko nuo Blondie iki Real2Real ir Prodigy) beigi elektrizuotas, bet gan tamsus d’n’b setas. Manou įsisuka į masyvių skustų vaikinų būrelio vidurį.

Prieš tai baltu limuzinu nuvežti į radijo stoties “Bumsas” gimtadienį Klaipėdos miegamuosiuose rajonuose ir pagroję ten …7 minutes, svečiai patenkinti varto akis.

Viskas baigėsi čiloute, kur dydžėjus, pamatęs susirinkusius visus likusius tarakonus (“didžioji” scena nutilo anksčiau), pagarsino, pagreitino ir užvirė naują tūsą. Jį nutraukė tik staiga atsivėrę vartai, saulės šviesa ir juodi apsauginių siluetai. “you are superheroes” sakė plojanti publika. “you too” atsakė vokietukai.

po to visi skirstėsi į after-parčius, kurių geriausias turbūt buvo prie jūros… jei kas jį atsimena :)