Future Primitive Sounds @ Bunkeris, KLP

Už nugaros paliekame apsiniaukusią sostinę, valytuvams dirbant iš peties išvažiuojame iš laikinosios sostinės, tačiau mūsų nuotaika puiki, nes visi įsitikinę – Klaipėdoje viskas bus gerai. Taip buvo užpernai, taip buvo pernai, be abejo, tai bus ir šiemet! Ir iš tikrųjų uostamiestyje švietė saulė! Nors oficialiai renginys vadinosi “Urban Primitive Sounds”, dažniausiai kartojamas (burta)žodis buvo “Bunkeris”.

Šios vasaros Klaipėdos barų hitas – taip vadinamajame ex-“Harleme” įsikūręs alaus restoranas “Memelis”. Keista matyti prie įėjimo senoviniu gotišku šriftu išraitytą užrašą “www.memelis.lt”, bet ir viduje persipina sena ir nauja. Pati vieta skirta vis dar savo šaknų uostamiestyje tebeieškantiems prūsų palikuonims. Bet apie ką aš čia?!

Po dar kelių barų turo mūsų kompanija nuolat gausėja, kol pagaliau sulaukėme ekstremaliausių keliautojų, atvykusių tranzu. Susistabdę mašiną, vaikinai pamatė visiškai girtą vairuotoją, iš karto pasodinusį vieną jų prie vairo. Tranzuotojai nė nespėjo pasakyti, kad patys tik ką “perlaužė” degtinės butelį.

Tamsoje ieškome galutinio taško. Nors mūsų šturmanas buvęs bunkeryje, po barų turo jis jau nelabai gaudosi ir tik sako “man atrodo kažkur čia”, o paskui “man atrodo, jau pravažiavom”. Galų gale klausiam kelio pas policininkus.

Einam pajūriu ir prieš akis prietemoje po truputį ryškėja apgriuvusio bunkerio kontūrai. Prie pat vandens iš smėlio iškilęs juodas betoninis monstras su bokšteliu atrodo kaip iš po žemių išniręs povandeninis laivas. Gerokai pasviręs įėjimas tik dar labiau įtvirtina ir taip jau pakankamai “kreivą” atmosferą.

Prie įėjimo ir kopose aplink šurmuliuoja daugybė žmonių, viduje nutyla ir vėl pasigirsta ritmas. Problemos su generatoriumi, kurio taip ir nepavyksta užkurti. Viskas laikosi ant kelių šimtų metrų laido, atvesto iš poilsio stovyklos. Turbūt dėl energijos trūkumo žali Eglės (STBY rec.) video “vabalai” taip trumpai ropinėjo po bunkerį. Garsas taip pat kartais trūkčiojo, bet visi puikiai žinojo, kur ir ko susirinko.

Viduje – minimalus ir nuolat besibaiginėjantis baras, o pagrindinėje patalpoje darbuojasi latviai iš nenuilstančios Varka crew: Ginjah, Betons (pagal vardą šitas turėjo bunkeryje jaustis geriausiai:), MC Ignat Gorazd; kuriems padėjo ir Emery iš Vilniaus. Dydžėjai nuolat kalė riebų drum’n’bass, o mc maniakai rėkavo kažką tipo “Deržimsja, deržimsja, katakomby, Lietuva, maladcy, dajte pakuryyyyyytt!” ir panašiai. Čia paprasčiausia fiziškai nebuvo vietos tiems “savęs-rodymo-kitų-apžiūrinėjimo” paradams, net energingesniems šokiams vietos atsirado tik paryčiui.

Norintiems šviežio oro ir ramybės, aplink, kiek akys matė, jūsų malonumui buvo vienas geresnių “čilautų” – Baltijos jūra ir kopos. Smėlis, smėlis, smėlis. Turbūt daug žmonių ir praleido didžiąją tūso dalį kažkur aplink bunkerį ir klausėsi daugiau “nature” nei “urban” garsų.

Iš už kopų kylanti saulė apšviečia reide stovinčius laivus ir bangas jūroje. Eidamas pajūriu mąstai, kad tai vienas tokių atsiminimų, kuriuos galėsi su pasimėgavimu “išsitraukti” niūriais žiemos vakarais.

One Ear Stereo kompanija eilinį kartą parodė, kaip svarbu organizuojant tokius renginius yra tas “žmonės žmonėms” nuoširdumas. Niekam nekliuvo skurdus baras, ne visai kokybiškas garsas ir panšiai. Svarbiausia buvo d’n’b massive ir jūros ošimas, pažįstamų ir nepažįstamų šypsenos. Netgi apsauginis paryčiui buvo greičiau dar vienas linksmas vaikinas, o ne priekabi susiraukusi gorila. Kaip šauksi, taip atsilieps! Pagarba.