Ramiai bundantis miestas, iš tylos išnyrančios gaidos ir virpanti, pakili nuojauta apie prasidedantį gyvenimą. Tai ne stebuklas, o greičiau realybė, supantis pasaulio žmogų gyvenimo džiaugsmas ir liūdesys viename. Istorija prasideda.
Neįtikėtinai įtaigus ir užburiantis CINEMATIC ORCHESTRA garsų pasaulis sintezuoja gyvybės kupiną gyvenimą, baltai juodą istoriją paversdamas įdomiu, nostalgišku patyrimu, lyg tai vyktų čia ir dabar, lyg gyvenimo, istorijos dulkės būtų specialiai sukviestos nugulti kino juostą, o mūsų pasakojimo herojus, istorijos ašis ir kartu jos kūrėjas lyg tyčia būtų užsivilkęs tą sermėgą, šiandien nebenešiojamą, tačiau pažystamą iš mūsų senelių foto albumų. Nebylusis kinas suskamba stebuklu.
Lengvai pulsuojantis, ritmingas, tolydžio garsėjantis gyvenimo ritmas žadina miestą – tai krautuvininkas, atveriantis vitrinas ir gatvės, prisipildančios žmonių; tramvajai, skrodžiantys ryto saulę ir tepaluota šluota, sutepanti besusikertančius bėgius. Nuostabiai preciziška CINEMATIC ORCHESTRA garsų visata neįtikinėja, o tiesiog pasakoja ir audžia realybę, sujungdama praeitį ir dabartį, parodydama ateitį jau seniai išgyventoje istorijoje.
Nepastebimai išnyranti ir vėl paskęstanti ritmo interpretacija išlaisvina energiją, atveria gaivališkos džiazo improvizacijos chaosą ir staiga vėl pakimba ties tylos praraja. Didėjant garsų ir vaizdų įtampai kuriasi naujas pasakojimas, nesuvaržytas prasmėmis, sampratomis, laisvai interpretuojamas ir pats laisvai gyvuojantis. Tai kartais pasvyrantis pasaulis, kreivas ir vėl išsitiesinantis. Pasakojimas tęsiasi.
Tai himnas žmogui, jo norams, siekimams, išgyvenimams, tai pagerbimas žmogaus su kamera, filmuojančio, kuriančio, statančio, važiuojančio, klūpančio, gulinčio dulkėse ir matančio platų horizontą, atskleidžiančio sau ir mums pasaulį, kuris buvo šalia, galbūt net ten, kur dabar esame, visai šalia. Be muzikos mes niekas. Be muzikos nėra gyvybės.
Bandymas, nebijantis, eksperimentuojantis tęsiasi. Universali kino bei muzikos kalba, nesusaistyta teatro, personažų, režisūros reikalavimais, perskriejanti kultūrinius ir laiko barjerus. Rytai Vakaruose ir vise versa. Netgi regimos prasmės – sistema, santvarka, ideologija – tampa žaidimo objektu, jos negrėsmingos, o greičiau netgi įdomios, nes sudarė terpę žmogui su kamera, sukūrė jo dulkėtą, tačiau įdomų pasaulį.
Pasakojimas baigiasi. Objektyve atsispindinti žmogaus akis užsimerkia. Nuaidintys, tolstantys garsai vėl nostalgiškai suvirpina įsitempusį orą.
Rugsėjo 23, 2003 11:52
Ar tai renginio recenzija?
Uztektu pasakyt, kad buvo nerealiai beprotiskai fantastiska…
Rugsėjo 23, 2003 13:02
nu zodziu geras kokibiskas koncertuks, tiksliau projekciuks buvo. nors ir labai jau tiksliai pagal irasha grojo, bet vis tiek gyvai ir vis tiek jega!
Rugsėjo 23, 2003 14:50
super beprotiskas stebuklelis:):)
Rugsėjo 23, 2003 15:16
http://www.omni.lt/?rask$9359_16017$z_120736 cia galima pasiskaityti
Rugsėjo 23, 2003 16:11
ir dar cia http://www.culture.lt/7md/?leid_id=581&kas=straipsnis&st_id=2397
Rugsėjo 24, 2003 09:15
buvau, maciau, nerealiai patiko ‘]~
Rugsėjo 24, 2003 21:51
As irgi buvau.Nerealiai patiko!
Rugsėjo 25, 2003 12:20
man tai realiai patiko :)
Rugsėjo 26, 2003 16:47
noreciau atskirti igarsinima nuo filmo.filmas-kazkas naujo is praeities.pavargom su visom fantastikom komedijom melodramom ir trileriais.visiskas atsipalaidavimas su gera sauja perliuku.ir visiska laisve interpretacijai,nes niekas neprimesta,o tik graziai-ne-graziai paserviruota.koncertas-viskas,zinoma,puiku.taciau tiems,kurie nerealiai isimyleje “every day”,manau,ir pats eksperimentinis,faktiskai remiksinis,albumas turetu but mazytis nusivylimas.garbes zodis,pagalvojau jau ties pirmomis “evolution” ar “man with a movie camera” natomis:”duokdie,butu vokalas.kaip nors,ka?”.bet nebuvo.ir tai butent ikando.ispirko tik auksiniai (nors bevokaliai) hitai bei drummer’is.jei vertint filma-koncerta kaip kompozicija,buvo smagu ir idomu.kazkiek keista,kad visas demesys “prievarta” sutelktas i filma(juk grupe matesi tik kai izangini zodi tare j swinscoe ir kai pasake “aciuvisogero”),bet su tuo teko apsiprasti,ziureti ir klausytis.ir,tiesa pasakius,net nesupratau,kokio velnio reikejo ploti “bis bis”,nes bis’uoti praktiskai nebuvo ko.reziume:vadinamasis unreal’as iki tol negirdejusiems “every day” ir sioks toks kartelis naiviai besitikejusiems gauti fontella bass (:ir kas be ko-roots manuva:) vokaliniu vingrybiu.
Rugsėjo 27, 2003 13:43
recenzija tai shiek tiek juokinga. ponas nebylusis fleitistas galvoje neshiojasi turtinga zodyna ir mokykloje gaudavo gerus pazymius uz rashineliu interpretacijas, bet daugiau informacijos-vertinimo-ishvadu aptikau F:l komentare. uot kaip
Spalio 2, 2003 18:37
sita “recenzija” buvo panegirika ir tiek.toks jausmas,jog kazkas isverte 1930 metu kino kritiku straipsni ir liaupses dzigai vertovui as well as 2003 metu pagyrimus cinematic’ams uz eksperimenta.o tikro jausmo,kad ten buta,girdeta,apkvaista ir atkvaista,nelabai ir rasi.tai kokio velnio reikalinga tokia
recenzija?
Spalio 5, 2003 22:42
nebuvau :)
Spalio 10, 2003 15:39
the cinematic orchestra
Liepos 18, 2004 15:49
tai buvo geriausia dovana gimtadienio proga man…
Lapkričio 12, 2012 03:07
tramadol cheap buy tramadol next day – buy tramadol forum