Revolt @ Gravity

Vilnius – ne Londonas, o G – ne legendinis “Nag Nag Nag”, todėl ir alkūnėmis stumdytis ar “penkias valandas stovėti purvinoje eilėje” norint patekti į “Nag Nag Nag” rezidentės Jo Jo De Freq pasirodymą sostinėje netenka. G nesimato ir atvirai savo orientaciją demonstruojančių gėjų ar transvestitų (įdomu, kurioje Lietuvos vietoje jie tai daro visiškai atvirai…). Nešmirinėja klube ir “nesvietiškai” išsičiustę freakės ar freakai, neatsiejami nuo “Nag Nag Nag” kultūros. Sakyčiau, vakarėlis G pakankamai ramus ar bent toks mums, užliūliuotiems siautulingos “Nag Nag Nag” dvasios, atrodo.

Leli akis ir lūpas pasiryškinę vaikinai su stilingomis šukuosenomis, ryškiaspalvės merginų “maikutės” ar ateiviškos antenėlės ant galvos – visai ne tai, ką tikėjomės pamatyti eidami į G penktadienį. Aišku, pulsit ir imsit šaukti, kad nėra ko lyginti Vilnių ir Londoną, kad mums dar toli iki to, kas vyksta konservatoriškoje (?) britų klubinėje kultūroje. Tuomet ir kyla klausimas – kažin kas iš mūsų konservatoriškesni? Nesiginu, pati mūvėjau džinsus, o ne rėksmingą mini sijonuką, išeidama iš namų akis vos keliskart perbraukiau tušu, o lūpas patepiau tik vazelinu. Ne beskonybė, o kasdienybė.

Jo Jo De Freq grojo neblogai, nors nepasakyčiau, kad “Nag Nag Nag” dvasią pajusti užteko 20 minučių, kaip skelbiama žurnale “OM”. Skambančioje muzikoje pasigendu aistros. Hm, ne tos aistros apie kurią galbūt galvojate. Pasigendu aistros judėti, aistros veikti, aistros siautuliui ir linksmybėms. Sakoma, kad anglai ne kokie meilužiai (negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, pati neišbandžiau – žmonės taip kalba), todėl ir “Nag Nag Nag” rezidentės Jo Jo De Freq ritmai atrodo kapoti ir nemeilūs. Dvi merginos, apsirengę vos ne kaip dvynės (mini sijonukai, baltos “maikutės” ir ilgi batai) juda visai taip pat, kaip kažkur matytoje reklamoje. Judesiai griežti ir rafinuoti, jokio kontakto su aplinka. Londonietėmis nepavadinsi, bet “Nag Nag Nag” dvaselė aplink jas, atrodo, sklando.

Tvanku šiaip (priekaištukas G: neteko girdėti, kad geras air-conditioner ar air-cooling būtų sugadinęs kokios įstaigos reputaciją), ne nuo muzikos. Nepriekaištauju Jo Jo De Freq. Elekctro skambesiai puikūs, trūksta kažko kita. Gal nuotaikos ir siautulio. O gal per daug tikėjausi iš G, prisiskaičiusi apie beprotiškus “Nag Nag Nag” vakarėlius?

Londoną išėjus iš G primena tik rudeniškas Lietuvos oras – drėgnas ir apsiniaukęs, o “Nag Nag Nag” dvasia išsisklaido greičiau nei rūkas.