Ian Pooley @ Gravity Birthday, Vilnius

Dauguma sostinės klubų, restoranų, kavinių, barų ir šiaip knaipelių penktadienį ūžia kaip aviliai: “Atsiprašome, uždaras vakaras”. G, matyt, niekas neįkalbėjo parduoti save, o jų reklama ir rinkodara kieta it plienas: kol kiti klubai verčiasi per galvas ir skaičiuoja ikikalėdinį pelną, gautą iš turtingų uždarų vakarų užsakovų, G iškilmingai skelbia: “Švenčiame gimtadienį. Dvi dienas!”

Šiek tiek prieš 24 valandą pati ištrūkstu iš kalėdinio firmos, kurioje dirbu, vakarėlio ir nešina dovanėlėmis linguoju namo. Gal alkoholio koncentracija ir per didelė mano darbų, nuovargio ir artėjančios sesijos iškankintame kūnelyje, bet save dar valdau, o galvoje sukasi vienintelė mintis: “Kaip pasiekti namus einant tiesia linija? ” (ačiū restorano rūbininkui, padėjusiam apsirengti striukytę, nors, vargu, ar jis bent kartą gyvenime interneto naršyklės adresų juostoje yra surinkęs www.ore.lt).

Namuose nusispiriu ilgaaulius batus, nusimaunu sijonuką, nusirengiu ir vienais apatiniais staipausi prieš veidrodį. Vonioje pakoreguoju makiažą, plaukus tvirčiau sutepu želė, šoku į džinsus, apsitempiu maikutę ir laukiu draugų skambučio.

G pasiekiame truputį po 24 valandos. Prie įėjimo į klubą – spūstis (londonietiškos/europietiškos tradicijos – ?). Pono Apsaugininko dešinėje stovi paprasti mirtingieji, laukiantys savo eilės klubui padovanoti 15-25 Lt, kairėje spaudžiasi vargšeliai very important persons, esantys svečių sąraše. Jų net pro raudoną virvę neleidžia, todėl VIP šokinėja žemyn nuo laiptų briaunos ir patys braunasi link įėjimo. Hm, kokia gi iš jų nauda G – nei gimtadienio dovanos neatnešė, nei už įėjimą nesusimoka?!

Pagaliau mes viduje ir šilta-balta-pilna dūmų ola kaip kokie skubantys triušiai iš pasakos apie Alisą artėjame link tikslo. Kairėj ir dešinėj lapai su G pasiekimais: vakarėlių pavadinimai ir datos, žvaigždės, kurios grojo klube.

Vos įėję gauname gimtadienio desertą (?) – mažytį indelį su želė ir kokteilių šiaudelį, kuriuo nei išgerti, nei iščiulpti G vaišių nepavyksta. Rūbinėje vietų yra (o ką aš sakiau apie tai, kad gimtadienio vakarėlyje žmonių ne ką daugiau nei visada?!).

Groozdas (EZ Sessions) pagrojo dar man linguojant namo persirengti ir vykstant į G, todėl mūsų ausis iškart pasiekia vokiečio DJ Ian Pooley house ritmai. Tikėjausi jų house‘iskešnių, bet, brangioji, gana gyventi du tūkstančiai pirmaisiais ir du tūkstančiai antraisiais, kai šokių muzikos aikštelėse skambėjo “Coracao Tambor” ar “Menino Bricadeira”.

Bet kokiu atveju mano brangusis house nevadina niekaip kitaip tik makaronais, todėl džiaugiuosi, kad šįvakar G esu ne su juo, o su dviem žaviais vaikinais, kurie sako: “O, šitas geras!” ir į siautulingą house ritmų pasaulį šiąnakt keliaujam kartu.

Vaizdai, plaukiantys iš ekrano už storuliuko Mr. Pooley nugaros, estetika nežavi, bet ką jau padarysi, jei gimtadienio linksmybės G asocijuojasi su keistokais tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimtųjų-devyniasdešimt pirmųjų ar kiek vėlesniais išleistuvių, vestuvių ar keistų pagėrimų (atrodo, taip) vaizdais, užfiksuotais buitine kamera. Gimtadienio proga G tėveliai savo kūdikiui galėjo padovanoti ir subtilesnių vaizdelių ar bent pliušinį meškiuką, šokolado ar ledų nufilmuoti, nebekalbu jau apie tortą ar žvakutes – užteks ir niekaip “neišvalgomos” želė.

Žodžiu, gimtadienio vakarėlyje pasigendu “gimtadieniškumo”, tačiau muzikos orakulai kūdikėliui G prognozuoja turtingą ir laimingą ateitį. Nuo pat gimimo juo rūpinęsi DJ iš įvairių šalių įkvėpė šiek tiek suvokimo apie muziką, gyvenimą ir linksmybes, todėl dar vienus gyvavimo metus pasitinkančio G neišmanėliu pypliu tikrai nepavadinsi.

Straipsniui iliustruoti panaudotos Ugniaus Gelgudos nuotraukos