BEKEŠO VILKAI // fusedMARc

“Šie metai įeis į istoriją kaip pirmieji, kai nebuvo žiemos”. Taip man sako garbaus amžiaus džentelmenas Trakų Vokės parke. Čia mes pradėjome savo savaitgalio pre-party. Parke, kur – pasirodo – (kaip liudijo tas pats senis) savo vakarėlius su dukromis rengia patsai AMB, stovi dvaras. Dvare dabar pašėlusiai filmuojamas siaubo filmas “Silence Becomes You”. Tikrai laikas tylai tapti tavimi :)))

Viskas Trakų Vokėje labai tylu ir ramu. O štai vakare kils baisi audra. Tikriausiai tai bausmė už tai, ką groja lietuviai. Ką groja lietuviai “Eurovizijos” konkurse… patys matėt. O man nusispjaut, “Eurovizijos” nežiūriu. Aš tik žinau, kad reikės labai labai didelio vėjo, penkiolikos anatolijų – ervinų – edgarų – džiufų vardais pavadintų uraganų, kad Lietuvos muzikos pasaulyje nors kas nors pasikeistų, kad išpūstų iš kiemo visas ta muzikos šiukšles vienam laikui. O gal ir neužteks.

Bet nenusiminkime! Lietuvoje atsiranda ir gerų grupių! Įdomu tai, kad pastaruoju metu tipiška (labai) gera grupė Vilniuje tai nesupermodelio išvaizdos fėja su džiazoskirtine gerklyte, apsupta garbanotų nesportinės išvaizdos vaikinų, kurie aukštai laiko iškėlę gitaros grifą.

Pirma,…

Pirma tokia grupė, tai “Artistuose” grojantys BEKEŠO VILKAI. Viskas, ką apie juos žinome, tai – kad tai kažkokiųypatingųUŽupiomeninkųvaikai (įrodymas – pavadinimą sugalvojo pats Užupiorespublikosprezidentas), kad jų pagrindinis hitas – Doors… Ant scenos gitaristas maino gitarą į tromboną ir atgal. Aplinkui malasi dabarties-ateities Lietuvos žvaigždės, t.y. eee AXIS ir SPORTAS nariai :)

Šiandien pagrindinė grupės fėja susisupusi į arafatkę, bet kai ji uždainuoja, o muzikantai užgroja. Už jų nugaros labai beprasmiškai ekrane spygsi blogiausia TV laida “Susikišk” su Renata “Evil” Smailyte, bet norisi žvelgti ir žvelgti į muziką, o ne į ekraną.

Persivyniojęs per atšviežinto 60-ųjų radijo vingius, setas įvažiuoja į koverių zoną. Nuo THE WHITE STRIPES “The Hardest Button To Button” (!) iki JET “Are You Gonna Be My Girl” (apdairiai perdainuotas į “… My Boy”, !!) iki OASIS “Married With Children” (!!!) iki kažkas iš Louis Amstrongo (tikiuosi nenusišneku, !!!!). Aplodismentai! Deja, grupė baigė groti ir laikas bėgti į taksi, važiuoti į “Stereo 45”, nes…

Antra…

Šiame klube viskas normaliai, čia susirinko turbūt visi, ir pliaukšint būgnui artėja dvylika. Garsiajame koridoriuje nėra dūmų uždangos, tačiau kai aš neatsargiai prieinu prie tupyklos, kažin koks vyrukas stumia mane stipriai tarsi būčiau atskleidęs jo gyvenimo paslaptį. Grįžęs į salę, visuose televizijos ekranuose seku snieglentininkų Vito šokį.

Vakaro kaltininkai fusedMarc neabejotinai yra aukšta aukšta lyga, todėl ant scenos jie ilinguoja tik po dvylikos, sušvinta žalsvas VJ ekranas, o kažkur tamsoje pasislėpęs Norbertas pradeda groove burtus. Suplaka perkusijos širdis, kitame kampe suvaitoja robogitara. Stoviu, ir mane aplanko mintis, kad galbūt aš pirmą ir paskutinį kartą stoviu su jais taip viename lygyje, tiesiog be scenos ir galiu stebeilytis. Aj!

Vakaro fėja, ta kurinenoriprisimintkliošo, dėvi ilgu violetiniu sijonu, žeria viską nuo savęs baltų rankų mostais, ir nori ar nenori yra labai bjjjorkišška – Louise Rhodes . FusedMarc įsibegėja, “Useless Tragedy Love” keičia “Tear & Tie” keičia “When The Light Goes Down” kurį keičia pažįstami “Firstformed” ir pasikeitęs “Surveying”. Net mūsų vėtrose, tai yra magija.

Nieko stebėtino, kad publika reaguoja neabejingai. Klube, tame suknistame klube, skamba riksmai “BIS!”. Taip būna reeetai. Tačiau biso nėra, nes jie, kai vėliau paaiškėjo, nutraukė gitaros stygą. Bet tik šiandien, ir tai nesvarbu.

Išeinu į lauką ir Edgaras – Ernestas mane pakelia, aš skrendu ir sulaužau išpuvusius medžius. Aišku, meluoju. Bet visi mes turime svajones, o kai kas – ir išsipildymus. Onwards!

Fotografijos – N.Gric!