Festival is Next

Kovo 14 – 19 dienomis „Lietuvos” k/t vyko „Next Festival” trumpametražių filmų peržiūros, organizuotos gan nepriklausomos „Move with movie” komandos. Organizacija, beje, nėra oficiali, o jos darbai kvepia iniciatyva bei jaunatvišku polėkiu, betgi nespjauna veidan kokybei. Kita vertus, sakyti „nespjauna veidan“ dar nereiškia, kad vedasi ją vakarais fokstroto pašokti. Mat, pirmajam vakarui prasidėjus, paaiškėjo jog Romos Nepriklausomų Filmų festivalio lauretai užstrigo pakeliui ir vietoje to garbus žiūrovas pamatys Danijos menininkų darbus. Pasak Paul Paper, prieš šį įvykį pasisakiusį ant scenos, šie filmai atspindi Danijos video meno vystimąsį per pastaruosius keliolika metų. Remiantis šiuo mąstymo šablonu ir vėliau pamatytais trumpametražiais galėtų pasirodyti jog Lietuvos kinas yra „up ahead” vienos pirmaujančių Europoje kino produktorių – Danijos. Trumpiau kalbant savo laiku mes panašius bendrabuty filmavom su namudine kamera.

Po šitokio nusivylimo ir siaubo, viename filme išvydus kaip kokstai danas desperatiškai bando prikelti paukščiuko lavonėlį, nusiteikiau savaitei „meno darymo” rezultatų. Publika, beje, visą festivalį buvo labai tolerantiška ,tad ablodismentų sulaukė visi programoje dalyvavę filmukai, net tie, kurie, kaip portugališkoji “A Menina Gorda”, patys sau pasiplojo. Tačiau konkursinė programa nustebino ne tik idėjomis, technikų įvairove, bet ir kokybe, kuri, malonu, netapo pagrindiniu kriterijumi žiuri vertinimui. Estetikos skirtumas tarp rankinės kameros ir profesionalios yra akivaizdus, ir iš tiesų, per du konkursinės programos vakarus pamačius filmų statytų profesionaliose studijose ir Arūno Eimulio „Lemties vieškelį”, paaiškėja, kad tai neturėtų suteikti vertintojams keblumų, mat tokiame festivalyje kitaip ir negali būti. Ir džiugu pasidaro, kad piniginė investicija ar ne kiekvienam prieinamos galimybės nėra pagrindinė sąlyga patekti į ekraną.

Apdovanojimai

Naujausios technikos stebuklais netviskėjo ir daugiausia apdovanojimų surinkęs filmas. Geriausiu baltijos šalių ir geriausiu festivalio filmu tapęs nuoširdus Margit Keerdo „Kaimynas“ (Estija) subtiliai pasakoja apie bendravimo nepatogumą tarp žmonių, kuriuos fiziškai skiria tik daugiabučio siena. Daugeliui pažįstama situacija, papasakota daugiausia veido išraiškomis ir gestais, atrodo pasiekia tikslą daug greičiau negu kad atsiskleistų išreikšta šimtais žodžių rinkinių apie svetimumą gyvenančių šalia.

Mano mėgstamiausias trumpametražininkas-žiuri narys Karolis Jankus įteikė kankinusio istorinio dokumentinio filmo apie girtus švenčių papročius nepriklausomoje lietuvoje kūrėjams Ingai Kaupelytei bei Rudolfui Levuliui ir jų kūriniui „Būk Linksmas“ šampano butelį ir apdovanojimą. Lietuvių poravimosi šokiai ir linksmybių ritualai, buitine kamera užfiksuoti 1992-2003 metais. Su visa pagarba Karoliui Jankui ir likusiai žiuri turiu pareikšti, jog tas filmas sukėlė man kraupulį ir pasibaisėjimą, bet gal buvo teisus žmogus, pareiškęs jog kituose niekiname tai, ko nekenčiame savyje. Buvo siaubinga. Nepasirodžiusieji Sabine Gruffat ir Ben Russel gavo apdovanojimą už mokslinės fantastikos filmą „The Atraxians“. Cyberpunk prieskonį turintis filmukas pasakoja apie naują komunikavimo būdą. Nuo savęs galiu pridurti, kad naujos bendravimo galimybės- sveikintina iniciatyva.

Geriausias Lietuviškas filmukas – estetiškasis Martos Dauliūtės „Andas”. Apdovanojimą už geriausią kovinę scena ir daugiausia sarkastiško juoko iš salės susirinko Arūno Eimulio „Home fu”. Kompiuterinio žaidimo forma pateiktas vaizdas primenantis seną gerą “Mortal Combat” rodo Olegas ir Force kovą bute, šalia indaujos. Nenuostabu kad Šiauliai vadinami Lietuvos Manchesteriu, dabar šiauliečiai galės prisiimti šį titulą ne vien dėl praeityje guvios roko scenos, bet ir dėl efektyvių spyrių, jau tapusių lietuviškuoju folk elementu. Lietuviškų gamtos ir muzikos motyvų apstu V. Kasparavičiaus „10 metų upėje“, kuris gavo kolektyvo D117 apdovanojimą.

Tęsiant muzikos temą, interpretacijos dainai “Funkstorung’s The Zoo” (Vokietija) kūrėjai Henrik Mauler, Jamie Raarung gavo apdovanojimą už kompiuterinės grafikos panaudojimą. Daug artimesnė nuoširdumu ir paprastumu man buvo Pedro Lino eskizinė animacija “A Menina Gorda”(Portugalija), gavus apdovanojimą už poezijos ir animacijos derinimą.

Pati dar būčiau apdovanojus “Nothing Am” Michael Thorsby, kaip pavyzdį tiems, kurie savo darbais pretenduoja į konceptualujį meną. Ir dedikuočiau autoriui, dinamiškajam Malevičiaus pasekėjui, visą filmą rodžiusiam 3 šnypščiančius baltus keturkampius juodame fone. O už geriausią istoriją – Amanda Boyle mįslingą pasakojimą“Hotel Infinity”(Didžioji Britanija), berniuko akimis atskleidžiantį matematinį begalinio viešbučio paradoksą.

Workshop. Karosta.

Kaip teko pastebėti lietuviški Juodkrantės “workshopai” savo būdu nelabai skiriasi nuo latvių Kultūros ir Informacijos Centro C@2 organizuoto “workshopo” darbų. Pasirinkta tema „Baltijos Šalys Ryškumo Zonoje“ skambėjo daug pompastiškiau už tai, ką teko pamatyti. Šioje festivalio dalyje parodyti filmai pastatyti Karostos workshopo metu. Šis miestelis – buvus sovietų karinė bazė, sulaukus Latvijos nepriklausomybės netekusi 76% arba 19000 savo gyventojų. Žemai lenkiu galva ir darau reveransą už tokią pažintį.

Next movie workshopas, kuruojamas Italijos „this is a Magazine“ žurnalo atstovų, skyrėsi nuo Karostos video dirbtuvių. Daugelis darbų pasižymėjo sveiku humoru ir gaivumu, nors ir dvelkė kaži kokiu studentišku kvapu. Tas kvapas ypatingai buvo jaučiamas workshopo darbų peržiūros pradžioje ir pabaigoje, stebint kartu su kamerą ekrane besiblaškančias jaunuolio kojas ir klausantis kalbų apie kūrybinės dirvos paieškas. Vis delto niekas negali apsakyti tyro vaikiško džiaugsmo, užliejusio mane prisiminus du vizualinius dirbtuvių etiudus: aplikacinę žirafą kabančią medy ir periodiškai ekrane beieškančius sukimosi ašies – Saulę, Mėnulį bei Žemę.

Pabaigai ant atviruko

Profesionalumas dažniausiai vyriausiųjų privilegija, o energija – pradedančiųjų. Tad linkiu su kiekvienais metais vis daugiau filmų, perspjaunančių festivalio logo pristatymą, ir išsamesnės informacijos internete. Buvo malonu apsilankyti.