Okupacija @ Kretinga

Iki šiol nelabai suprantu , kaip šaltoką šio pavasario šeštadienio vakarą atsidūriau Kretingoje. Bet šis Vakarų Lietuvos miestelis man visada turėjo šarmo ir paslaptingos auros. Bet ne vien dėl to aš ten vykau… Ten vyko vakarėlis “Okupacija”.

Pažįstami kretingiškiai sumanūs ir veda mus į alkoholiniais gėrimais prekiaujančią parduotuvę. Juk niekada nežinai, koks baras tavęs lauks viduje. Gal jo išvis nebus. Perkame brendį ir nugirstu šalimais pokalbį: “Jo, ten labai z….s!!! Ir mergų daug!!!”
Traukiam “pračekinti” vietinių mergų ir mes:).

Tikroji veiksmo vieta – beveik miesto centre esantis senas viešbutis. Galime padaryti išvadą – visai šalia centrinės miestelio aikštės esantis monstras tapo savaitgalio, o gal net ir šių metų Vakarų Lietuvos tribal gathering:)

Tik per stebuklą patenkame į vidų. Pasirodo Kaune praktikuojami, Vilniui nebepasiekiami rodikliai egzistuoja ir čia. Nors ir ne didelis tas likusių už durų būrelis, bet vistik vakarėliui suteikiamas „SOLD OUT“ vardas. Neblogai ar ne?

Viduj gali pasijusti visai taip kaip kokiam nors nelegaliam reive Londone:) Betonas, išlūžę tualetai, lietuviškai marga publika…. Už pulto pluša kažkuris iš Kretingos herojų, nelabai nustebinusių savo muzika. Ant sienos boluoja A4 baltas lapas su gaisrinės, policijos, greitosios ir kažkokios vėdėjos telefono numeriu! Štai taip! Nors okupacija ir kvepia trupučiu anarchijos, bet ne visiškai. Viskas kontroliuojama!

Iš kolonėlių griaudi „Let me out!!!!“. Ar tai yra „Let me in!!!” ? Panašu, kad tai vietinės reikšmės hitas, nes visi kelia į viršų rankas. Leidžiuos žemyn į drum‘n‘bass salę. Informacijos pertekliumi apie didžėjus ir jų grojamą laiką skųstis negali, sunku susivokti, kurie iš didžėjų čia groja. Du vyrukai pluša už pulto, pagrindinėje salėje esanti tikrai nebloga garso sistema, čia rūsyje tikra jos priešingybė. Drum‘n‘bass įgyja distortion skambesį, o salėje esančios kelios dešimtys žmonių galvoje iškelia klausimą: tai kurgi tas sold out?

Tuo metu pagrindinėje salėje pamatau ir pažįstamą veidą. Dar vieną vietinį herojų nuo pulto bando nuvyti Mini Me. Tik jo garbei stovi patefonai, vietinis jaunimas blizgančiomis akimis stebi iš krepšio traukiamą pirmąją plokštelę. Kretingos fetišas numeris vienas. Tik atspėkite kas: Mini Me ar plokštelė?:)

Patefonai baubia, nieks nežino ką daryt, garso sistema dūsta, bet kandūs electro hitai į šokių aikštelę sugena vis daugiau jaunimo. Na tarkim, kad Mini Me atstovauja šiuo metu Lietuvos „didmiesčiuose“ gyvuojančią electro kultūrą.

Jei trumpai tobulėt tikrai yra kur, nes kol kas galima džiaugtis entuziazmu, kuris triuškinamai nugali technines ir organizacines skyles. Seniai jau nemačiau tokios nuotaikos ir atmosferos, kuri didžiuosiuose miestuose buvo prieš… eee… šešis metus?