Mutavę vokalai @ ŠMC

Paspaudžiu “play” ir garsiakalbiai prabyla tingiai apsamanojusiu, riebiu ir tuo pačiu saikingai minimaliu pulsavimu. Pasigirsta malonaus šilto tembro “pelkių senio” balsas. Rhythm&Sound with Tikiman. Vienas geriausių šiuolaikinės dub muzikos pavyzdžių. Šio albumo klausiau daugybę kartu, o dabar žiūriu ir netikiu – jie groja ŠMC!

Sklido gandai, kad šis renginys – duoklė melomanams, laukusiems pernai išsišokusių savo kokybe “Elektrodienų”. Šiemet užkopti į tokią viršūnę užkopti nepavyko, todėl buvo pasiūlyta mažesnio kalibro renginys.

Siurbčiodami gėrimus sėdime bare, kurio padavėja vis atneša mums tai, ko neužsakinėjome. Neskubame, nes patikimi šaltiniai teigia, kad 6pm dar tik prasideda garsatikris. Ką gi, Lietuvoje tikrai yra ilgos ir turtingos renginių vėlavimo tradicijos. Mums tai nieko, bet susirinkę į ŠMC laiku priversti šlifuoti koridorius.

Renginys jau prasidėjęs, aplink šmėkščioja pažįstami ir nelabai veidai. Apsauginiai(-ės) kol kas dar gaudo, kad neitum į salę su gėrimais. Vėliau šitas vadžias jie atleido. Salėje už pulto būriuojasi “Despotin Projiktz” vaikinai: Liežiuvis, Šmėkla, Vaiperis ir DJ Quazar. Kažkas šnibžda, kad pastarasis yra žymiojo hito “Kas Te Jo” autorius, bet nežinau, ar galima tuo tikėti. “Burnotojai” atrodo kiek sutrikę – nelengva pasirodyti pirmiems… Juolab, kad žmonės, turbūt išsigandę į akis plieskiančių prožektorių, nelenda į erdvę priešais sceną, o būriuojasi pasieniais. Tik Liežiuvis bando palaikyti kontaktą su publika.

Daug didesnio susidomėjimo sulaukia beat box meistras Def One, pabaigai sumetęs, berods, dabar teisiamo M.Jackson hitą. Tikrai įspūdinga: žiūri ir nelabai tiki, kad tiek garsų sklinda iš vieno žmogaus. Respekta.

Kapsukas valdo! Tiek Liežiuvis, tiek šis atlikėjas yra iš Mariūchos. Trečiasis numeris kažkur matytas… A, čia gi buvęs trumpai gyvavusios grupės Overtone MC! Pradžia kiek pretenzinga – Plikis bando išaiškinti, kad balsas turi skambėti iš vidaus ir tai skamba kaip “Poezijos pavasaris” ne pačia geriausia prasme, tačiau paskui jis maigydamas laptopą demonstruoja savo įspūdingo balso spektrą. Visa tai man primena savotišką karaokė su erasure-neworder-petshopboys-cultureclub-etc. nuotaikomis. Užsimerkęs gali pagalvoti, kad skamba įrašas, taip švariai Plikis suokia. Pabaigai jis vėl užmeta spoken word tema “muzikanto vs. dj”.

Pagaliau, pagaliau, pagaliau atidarytas tas vidinis ŠMC kiemas, kuriame apima gana keistas “nei lauke, nei viduje jausmas”, o pro sienų įrėmintą stačiakampį plaukia, deja, labai jau rudeniniai vasaros debesys. Gaila, tačiau vietoje jaukaus buvusio žolyno tenka šaldyti užpakalį ant cemento. Beveik viso renginio metu čia būriavosi nemažai dūmus pučiančių siluetų. Nors ir sukinėjosi kažkas prie patefonų, pagrindinis garsas aidėjo iš salės.

Toliau – daugelio lauktas dar vienas Pavliko (ex-Empti, ex-Overtone) projektas – Dublicate su žinomu ex-metalistu Taraila ir ne mažiau žinomu ex-uzi gangsta crew atstovu, jau kurį laiką komandos “One Ear Stereo” dydžėjumi Geniu. Specialiai renginiui prieš šios spalvingos kompanijos prisidėjo MC Puma – Rygos kolektyvo “Varka crew” narė, savotiška Baltijos “šakira”. Nors aparatą prižiūrėjęs žymus prodiuseris bandė gelbėti savo aparatą, muzikantai nepaisė “peregrūzų”. Pavlikas jau yra tapęs savotišku muzikos kokybės ženklu – Dublicate nenuvilia. Galingas visa apimantis pulsuojantis bosas kiek užgožia Tarailos gitarą, Genys šypsosi spaudinėdamas ir sukinėdamas visokius garsus – dubby break’n’ragga. Kadangi kartu repetuota ne daug, Puma pasirodo tik keliuose epizoduose ir, spėju, ne taip karštai kaip įprasta. Pusė žmonių susėdę ant grindų, pusė stovi ir gaudo garsus. Mergina su vaikinu šoka.

Pavėlavęs nemačiau, kaip Donna Summer aka Jason Forrest kėlė Dublicate ant žemės “nuleistus” žiūrovus. Vis dėlto erdvė prieš sceną netrukus liko tuščia – niekas negalėjo atlaikyti energijos, kurią spinduliavo visą pasirodymą kaip teniso kamuoliukas šokinėjęs Džeisonas. Tiesa, jis vis bandė iššaukti kažkokią auditorijos reakciją, tačiau tik gūžtelėdavo nustebęs, kai pasigirsdavo vos keletas balsų. Ką grojo? Laužytus drill’n’bass ritmus su reivine happy hardcore nuotaika. Big Up! Tie, kurie nešoko, stovėjo išsišiepę iki ausų. Atlikėjas savo keistais energingais judesiais kažkiek priminė panašiai besikratantį Squarepusher.

Po to, kai “Elektrodienose” grojo kanadiečio ir Monolake lydinys Deadbeat, Rhythm&Sound su toaster Paul Hilaire (beje, dėl kažkokių kontraktų machinacijų JAV praradęs galimybę vadintis Tikiman :) atrodo visiškai logiškas žingsnis. Salė pirmą kartą daugiau mažiau pilna – vis dėlto pagrindinė vakaro žvaigždė. Vokiečių duetui niekaip nesiseka sutramdyti “patefonų rodeo” – todėl gana intymi pulsacija kartais pertraukiama išmušančių iš ritmo peršokimų. Jau atrodo pradedi nesiekti kojomis žemės ir vėl. Tačiau Tikiman tai ne problema – “Lithuania! Massive!” rėkia jis po kiekvieno gabalo. Antroje pasirodymo pusėje technika daugiau mažiau susitvarko, tačiau man nepavyksta pataikyti į bėgius, iš kurių buvau išmuštas. Bet tai mano problema, nes didžioji dalis publikos jaučiasi massive kartu su atlikėjais. Palyginus su įrašu, Rhythm&Sound ir Tikiman pasirodymas pasirodė labiau roots. PopX pasakoja, kad Roskildės festivalyje jie pavarė iš tikrųjų riebiai. Gerai ten, kur mūsų nėra. O kur mes esam yra normaliai, ane? Taip kaip iš tikrųjų: gerai ar normaliai? :)

Nepastebėjau žadėtojo atviro mikrofono… Kur jis buvo? Lauke? Gal ir stovėjo kažkas, tik kad niekas juo nesidomėjo ir viena įdomesnių renginio dalių neįvyko…

Palieku renginį atėjus jo oficialiai skelbtai pabaigai, nors po “herojų” pasirodo dar keli atlikėjai. Denisas iš FusedMarc jau vėliau pasakoja kaip jie su PB8 paryčiais terorizavo ištikimiausius melomanus. Gal tada ir mutavo vokalai?