Kultūros Tvartas 2005: Trys kambariai

Ką čia ir besakyti, šiek tiek veluodami su didžiausio Pavilnės festivalio aprašymu, nusprendėme įdėti net trijų jaunų žmonių požiūrį apie tai, kas įvyko. Tai ilgiausias flashback “Ore.lt” istorijoje Enjoy!

Inga Nork

Nejaugi technologija gali mums duoti daugiau realybės negu gamta? Gamta ir nedidelis krioklys šalia Tiškevičiaus rūmų- geriausia vieta pamąstymui. Ypač, kai netoliese visu garsu savo elektronines realybės versijas groja, pavyzdžiui, FusedMarc ar DJ Boogaloo. Oficialiai mes turėjome dar kartą populiariai paprotauti, ar koveris tėra kultūrinė apropriacija, priedanga, ar vis dėlto laiko mašina į gėrį, į laikus, kai gyveno Janis Joplin ar Freddie Mercury. Sveiki atvykę į trečiąjį Kultūros tvarto festivalį.

Kol atlikėjai galvojo, kaip taisyklingiau pateikus savo koverius, žiūrovai susigalvoja tik jiems skirtą atrakciją. Prieš tai, žinoma, nekukliai prasinešamas į teritoriją alkoholis (-Kas čia?- klausia apsauginis. -Palapinė- sako, pavyzdžiui, Pranas. –Ei, seni, taigi sakei nenakvosi- pasigirsta vėpliškas klausimas iš eilės galo. Apsauginis nepatikliai šypteli, bet nepatikrina, kas ten yra) bei susibūrus į nedideles grupeles yra pastatomi laikini būstai. Pono Tiškevičiaus buvusios arklidės nušvinta įvairiausiomis spalvomis: margaspalvės palapinės, šviesos, išgaunamos diaprojektoriais su spalvota, nuo karščio mirguliuojančia žele, audiovizualinės instaliacijos, spaudos dažai ir kita.

Minėtoji atrakcija prasideda kartu su renginiu, vėlavusiu mažiausiai pusantros valandos. Žaidimo pirmosios dienos pirmojo etapo vedėjas yra DJ Eric Tanguy iš Prancūzijos. Deja, žaidimo taisyklės nėra oficialiai skelbiamos ar kaip kitaip publikuojamos, nes jas kiekvienas galėjo susigalvoti pats. Esmė – tiesiog efektyviau perprasti ribą tarp koverio ir švaraus plagiato. Vieni tai darė spėliodami, kieno kas koverį groja. Neatspėjus- bauda- galvojamos nutrūktgalviškiausios užduotys. Vėliau jau buvo spėliojama, koks kitas atlikėjas gros. Programa buvo visiškai išsiderinusi ir tai, žinoma, publikai nepatiko bei reklamos renginiui nedarė.

Organizatorius pasiekia informacija, kad BITĖS, kaip ir priklauso darbščiosioms bitutėms, šį vakarą dirba keliuose renginiuose. Taigi mes šaukiame “snigūračka, snigūračka…!”, norėdami pamatyti LOUIE FONTAINE. Buvo vienbalsiai nuspręsta, jog būtent šie retro punkeriai pridengs BITES, kol šios zvimbte atzvimbs į Tvartą.

“Louie Fontaine”- puikus pavadinimas, kvepiantis brangiu prancūzišku odekolonu. Prieš mane iškyla paryžietiškos arkos ir tokios jaukios Le Fouquet‘s stiliaus lauko kavinukės. Šį grožį begėdiškai nutraukia prarūkytas Louie balsas, kuris kreipiasi į mus… ispaniškai. Jis pradeda pasakoti apie kažin kokią mamą, “papą“, du jaunėlius brolius bei trečiąjį vyriausiąjį brolį, kurio niekada nėra namuose. Jis dažniausiai girtas guli stotyje arba oro uoste… Nejaugi jis čia apie save? Iš tikrųjų Louie yra šaunus personažas. Neįmanoma suprasti iš kur jis yra: danai jo muziką vadina savo, žydai jį irgi mielai priima pakoncertuoti, Louie didžiąją gyvenimo dalį lindėjo New Orleane, Tvarto lankstinuke jis apskritai atstovauja Latviją. Be to, įvaizdį jis kuria itin smagiais manevrais. Jam atsibodo keisti vieną po kito suknistus būgnininkus, todėl jis pats sukūrė įvairiausius ritmus mušantį, vieną toną sveriantį aparatą. Vis dėlto į Lietuvą sugroti kažką tarp David Bowie ir Iggy Pop jis atvyko su homo sapiens būgnininku, sveriančiu daugiausia 80 kg.

Žaidimas tęsiasi. Į sceną lipa vakaro vedėjų vedėjas KING. Merginų “čiakros” atsiveria, išvydus neoElvį. Jo gyvenimo istorija kone taip pat presliška: neturtas, penki vaikai, vienas itin sėkmingas karaokė vakarėlis ir prodiuseriai-prasukinėtojai susidomi T. Bone Burnett balsu. Jo balsas kerinčiai charizmatiškas, bet būtent grojant KING galima buvo įžvelgti švaraus plagiato šešėlį. Elvio Presley repertuaras skambėjo tikrai ne kaip koveris, o greičiau kaip illegal art. Vis dėlto, sudainavęs svaigiosios Joplin, LED ZEPPELIN ir THE DOORS klasika tapusias dainas, jis vis tiek išsikovoja griausmingiausias tą vakarą ovacijų bangas.

Trumpam atsikvėpę po liemenį dailinančio rokenrolo seto, sulaukiame BIČIŲ. Forrader! Nedvejodama publika vėl neria į dar aktyvesnius eklektinių vingrybių ieškojimus. Grupė pristato jau kažkurkažkada girdėtą “Kraujas cukrus seksas magija” projektą pagal RHCP ir kelias dainas iš M. Jacksono repertuaro. Apsitempę rausvomis “timpomis”, BITĖS spinduliavo turbūt didžiausia seksualumo dozę per visą festivalį. Mokantis subtiliai su publika bendrauti Alvydas įkvepia pasiryžimo tęsti džaivo partiją kartu su DJ Boogaloo. Deja, iš programos iškrito žadėtieji BRASSBASTARDZ, DJ Ignas- tai skaudžiausios netektys. Buvo ir kitų programos neatitikimų, intarpų, juodų skylių.

Naujas, dar nepatirtas rytas išaušta, žadėdamas kažką neapbrėžtai gero. Geriant rytinę kavą, gerokai išretėjusi žiūrovų auditorija klausosi pono Sudiko. Paraleliai vyksta koverių konkursas “Tas pats, bet kitas”. Eklektikos ir šamaniškų garsų persotinti FUSEDMARC teisėtai lipa ant pjedestalo. Jų koveriuotą DEPECHE MODE klasiką vos galėjai pažinti. Tai buvo tikrieji festivalio koveriai. Publikos numylėtiniais lieka ROCKHAMSTERS. Manau, tai gana įžūlus klausytojų sprendimas, turint omenyje, jog grupės muzikinis stilius yra varykprošalį. Vis dėlto tiek mano, tiek kitų širdis apžavėjo jie ne THE BEATLES koveriais, bet vaikų zyzimą primenančiais “Noriu noriu motociklo” ir “Nusibodo man gyventi” gabalais.

Kartu su antrąja festivalio diena bei prailgusiu konkursu prasideda ir žaidimas. Ilgainiui žaidimas virsta ieškojimu, vėliau giliu apmąstymu. Stalinas darė, rodos, didžiausias amžiaus foto klastotes, o dabar jis atrodo toks nekaltai diletantiškas palyginus su moderniąją reklaminės propagandos technologija ar muzikiniu plagijavimu. Debatai apie ribą tarp kopijavimo, vogimo ir originalo jau seniai neteko prasmės elitiniuose menininkų susibūrimuose. Ironiška, bet pats Tactus buvo pakliuvęs į spąstus, ieškodami tos ribos.

Autorinių kūrinių perkūrimo fiesta tęsiasi. Pakankamai nuobodus pusdienis gali konvertuotis į blogai organizuotą renginį. Organizatoriai kiek delsdami sceną užleidžia akademiniam jaunimui, grupei LIVESTYLE. Jų programa- tai vienas didelis koveris. Gal yra sukurta per daug geros muzikos, kad reikėtų kurti naują. Gal iš tikrųjų būtent taip ir yra. Profesionaliai aranžuoti 5‘NIZZOS gabalai įtinka susirinkusiems melomanams. Septetas galutinai užkrečia publika liga backinto80‘s, sugrodamas kelias PINK FLOYD nacionalizmo, jaunimo maišto manifestacijos, beprotybės, gigantizmo persunktas albumo “The Wall” ištraukas. Čaižus gitarų virpesys, efektingi saksofono intarpai virpuliukais perbėga klausytojų nugaromis- atlikimo prasme tai yra viena šviesesnių vakaro grupių. Deja, pasigendu jų muzikinio autentiškumo.

Pono Sudiko fantazija persitempia pristatinėjant atlikėjus. Jo kalbos vis trumpėja, bet, įsivaizduokite, vienas dalyvis nejuokais pajuokavo, esą geriausiu festivalio atlikėju vienareikšmiškai turėtų būti pripažintas Vedantysis. Vertinimas 10/10

Gaivališko sukilimo temą pasirinkę ZABORLAND paperka klausytojus valiuta pavadinimu SEX PISTOLS .New age ir ankstyvesniojo roko mišinį grojantys keturi vaikinai ir mergina tiesiog žaidžia su aptingusia publika. Aš tuo tarpu užklystu į aristokratiškąją, kadaise buvusią Involved būstinę. Šįkart minėtoji erdvė, tapusi griuvėsiu prieangiu alsuoja šešiasdešimtaisiais. Čia DVD koncertus žiuri gimę mylėti Elvį arba tiesiog fantazijos, Elvio bei Jamaes Brown pagalba bandantys panardyti tuose kultūrinio hedonizmo laikuose.

Išorėje rodomi įvairiausių filmų koveriuoti reklaminiai plakatai (“American Beauty”, “Matrix Reloaded”, “Frida”, “Lord Of The Rings” ir t.t.) ir tarsi kino salės magiška šviesos plotmė kuria neįtikėtinai pozityvią nuotaiką. Stebėdamas juos pasijauti esąs toli nuo to, kas vyksta. Kai plakatai buvo susižavėjimo forma, protesto manifestacijos raiška, vilionė, o į kiną susirinkę žmonės- vientisa kultūra.

Besvajodama sulaukiu antrojo festivalio vakaro laukiamiausiųjų EJECTES. Duoklė ska muzikai nėra maksimali, bet pakankama (tai nebuvo geriausias EJECTES pasirodymas Lietuvoje). Solidarumo, humoro bei drąsos derinys iki galo taip ir neįtikino. Trūko ugnies ir glaudesnio perdarbiavimo su publika. Užtat būtent prancūzų muzika pakvietė ištvermingiausius nerimtam pogo setui. EJECTES koveriavo save ir tai skambėjo bene nuoširdžiausiai.

Vis dėlto organizatoriams nepavyko iki galo praskaidrinti festivalio temos. Koveris- tai ne tik inspiracija, bet dar ir žaidimas. Anot Šlegelio, žaidimas stovi aukščiau kultūros, kuri tik turi žaidybinių elementų. Jeigu moki žaisti (ne apgaudinėti), gali ir kurti, padedamas praėjusių dešimtmečių, šimtmečių kultūra. Organizatoriams linkėčiau didesnio ryžto ir fantazijos, organizuojant Kultūros Tvartas 2006, nes jau gali ir nebepavykti.

Glitter & Diamonte

Kopijuoti, plagijuoti, suprasti kitaip, interpretuoti ir pateikti kaip savo- taip gimsta garsiausi orginalai ir jų koveriai. Koveriai – tai užmirštos dainos dušo kabinoje, žiopčiojimas prieš veidrodį su plaukų šepečiu, begaline kančia,kai praleidžiate kokį karaoke vakarą.Jūsų matematikos sąsiuviniai pripaišyti Andy Warhol ir poparto reprodukcijų,o tėvai graužia jus vakarais,kad dar neišmokote groti ABBA “Dancing Queen” jų sidabrinių vestuvių metinių proga. Mėgstamiausia kompiuterio funkcija – copy and paste. Mylimiausiu darbu vadinate bilietų, pašto ženklų,parašų, antspaudukų padirbinėjimą. Faktas: jūsų kišenėje – bilietas į “Kultūros Tvartą 2005”!

Koverius groja pradedančios jaunimo grupės(noras išgarsėti begalinis!), kol išmoksta groti, arba ne, iki to laiko, kol sugeba sukurti kažką savito. Koveriai tyko visur, visada ir pasireiškia įvairiais būdais.Tereikia atsidurti tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Ladies and Gentlemen, Girls and Boys, and maybe somebody else…I give You “Kultūros Tvartas 2005”!

Prieš savaitę mano planai buvo kitokie – futbolo treniruotė ir “RyRalio Cola Party” Kaune. Dėka mano nuotaikų kaitos ir nepastovumo, šį penktadienį aš atsidūriau traukinyje “Vilnius-Lentvaris”, kuriame personalas perspėjo pranešti apie įtartinos formos ryšulius (bombos?!) ir žmones,panašius į teroristus. Pro šalį į kitą kupė praėjo vyras su pjūklu. Prisiminiau terorizmo išpuolius pasaulyje ir užniūnavau tyliai.. “London Calling”… Mėgaujuosi kelione toliau, tuo pat metu sugebu grožėtis lietuviško kolorito gamtovaizdžiais ir skurdžiu sovietinės architektūros palikimu. Keletas graffiti ant traukinių ir tiltų.

Pirmiausia Lentvaryje pasigrožėjau butaforiniu neogotišku Tiškevičiaus rūmų pastatu. Patraukiau link griuvėsių ir veiksmo vietos. Vyko garso patikrinimas, renginys vėlavo porą valandų, rinkosi žmonės.Buvo viena didelė scena ir viena mažytė scena. Organizatoriai neištesėjo pažado del 2 didelių scenų:(

Pradėjo groti DJ Eric Tanguy smagiai, profilaktiskai užveždamas mane su tokiais aukseliais kaip Iggy Pop “Louie Louie” ar pankroko klasikais SEX PISTOLS. Nuo tada kartu atsirado videoprojekcijos- RŪT RŪT pradėjo žaisti su vaizdais ir garsais. ART IS A GAME.

Vėliau nulindau į skurdų kambarėlį,kur ant sienos rodė dokumentinį-muzikinį filmą- apie THE CLASH. Protarpiais iškišdavau ausį pasiklausyti kažkokio kaubojų country rock, bet tai trukdavo akimirką.Tą filmą žiūrėjau keturis kartus.Kai pabodo žiūrėti penktą kartą, nuėjau prie scenos. Ten grojo odiniais lateksiniais drabužiais apsitaisę freakai su tokiais akseksuarais kaip “šipai” ir skiauterės.Turbūt apsipirko toj naujoj gotų parduotuvėje “Fantasmagorija”.Vokalistas priminė aktorių,vaidinanti Elvį Presley nešvankiame,vulgariame filme su rusišku įgarsinimu.Jų stilius toks sunkiais nustatomas- panašus į pop gothic country.Pagalvojau taip, kai neišgirdau sintezatoriaus partijos.Pasijaučiau kaip “Kam per 30” teminiam vakarėly,,filme “Būk Linksmas” ir giminės baliuje kaime.Taip ir nesupratau, kas ten buvo. DUBLICATE? Louie Fontaine?

Žiūrėjau vėl filmą apie THE CLASH ligi tol, kol neišgirdau “LET’S ROCK’N’ROLL”.
The King scenoje. Išvaizda,elgesys,dainavimo maniera – pasijutau, lyg būčiau susitikus Elvį. Gaudžiau akimirkas. The King rodė savo meilę ir pagarbą tikram rokenrolo karaliui.Supratau tai tik tada,kai išgirdau paskutinės dainos “A little less conversation” akordus.”Pravda” įtikino mane, kad jis nėra šizofrenikas ir jo asmenybė nesusidvejinusi.
BITĖS – no comments.

Mažesneje scenoje prie pulto jau DJ Boogaloo. Vien dėl Herbie Hancock “Rock It” bandžiau nustumti nuovargį tolyn. Juokiausi is videoprojekcijos, kurią sudarė nejudantis paveikslėlis su šešiais A.Brazausko veidais. Įžiūrėjau panašios į Andy Warhol šilkografijos-garsių žmonių portretizmo-spalvų derinio koncepcijas. Laukiu reakcijos (auka jau įsižeidusi dėl LMP gabalo “Nušoviau Brazauską” paleisto radijo eteryje). Norėjau išgirsti Def One & Mark Splinter duetą- beatbox+oldscholl breakbeats, reggae, d’n’b, šokių muzikos kokteilį. Įdomu,kaip interpretavo temą DJ Pop X ir Mishkas. Hm…:(

Prie pulto paryčiais šėlo DJ Rush. Na, jis tiki, kad “rap is cool” ir “hip-hop non’ stop”. Prasideda visuotinis svaiginimasis. Šeštadienio rytas ir pietūs – nuoboka, nors gyvenimas-tai smagių popiečių virtinė. Vėl garso patikrinimas ir renginys vėl vėluoja. Taip prasideda Koverio konkursas “Tas pats, bet kitas”.

Pirmieji- FOUR FUN. BONEY M repertuaras lėtesniu tempu su neaistringu balsu ir pop-funk įvaizdžiu. Sutinku su vienu A.Sudiko teiginiu apie juos “A man’s life is an image” bet nesutinku su “Aš duočiau jiems pirmą vietą”. ROCKHAMSTERS – keturiolikmečiai su kostiumais ant scenos. Groja natural kids rock-rock’n’roll (ar tik neprisižiūrėjo “School of Rock”) apie musę-bezdalę, meilę, mokyklą (“We don’t need no education”), gyvenimo prasmę ir “evil inside me”. Naujas būgnininkas… reliatyvu. Ši grupė teikia vilčių. Jų koveriai buvo visiškos banalybės – THE BEATLES “Yesterday” ir “Yellow Submarine”, NIRVANA “Smells Like Teen Spirit”, kurie skambėjo kaip tikras pankrokas. Pasiteisino,kad daugiau neišmoko. Motinišku žvilgsniu sugavau paprastumą,nuoširdumą ir Akseleraciją!

SLOPPY LIVIN’ vėlavo Sugrojo atmestinai. Juokeliai, alus, keiksmažodžiai ir nerimastingumas – per pertraukas. Pesimistiškas vienodas pankrokas su šiek tiek per linksmu ska, atsisakiusių klasikinių pučiamųjų be klarneto(?!) su politinėmis-idealoginėmis gaidelėmis.Pliusas- naujo antrąjį vokalą dainuojantis gitaristas… galėtų būti vokalistas. MOUNTAINSIDE į sceną buvo palydėti juokeliu apie Kauną. AC/DC, SLADE, acid-space rock koveriai be emocijų. Pseudorokas – nemadinga!

POPO BAWA BAND- R.Šapauskas turi talentą derinti vaizdus su garsais. Buvau išsilgus “Radioshow” lėlių balso,”Orbita” idėjininko ir Budulio styliaus, kuris vado! Tuo metu užtikau, kad garsą tikrina EJECTES. Kas gali būti geriau THE CLASH gerbėjui?

ZABORLAND – nesužavėjo. Gitaros skambėjo pusė velnio, bet vokalistė atrodė pasimetusi, susijaudinusi. LIVESTYLE-5NIZZA yra per daug savotiška,kad būtų galima pagauti ir atkartoti tą kažką. Neįmanomas De ja vu!Minia šėlo, o aš lingavau nuo svaigalų. Vokalistas-šoumenas ir didelis pamaiva. Patiko profesionaliai sugrotos pučiamųjų partijos PINK FLOYD “The Wall”,o bitlų jau negirdėjau-kiek galima?Pasigedau individualumo ir savos kūrybos.
FUSEDMARC- ypač nuostabiai pritaikytos videoprojekcijos.Vokalistė-lietuviškoji Bjork, neturinti monotiškumo ir atšiaurumo.Prie jos puikiai derėjo gitaristas ir didžėjus. Gal ir girtai klystu, bet kažkuo priminė ir SOYA MODIFIED. Tapau elektroninės muzikos gerbėja. Respect. Neveltui, FUSEDMARC ir laimėjo konkursą.

THE EJECTS buvo viso šio festivalio alternatyvus-jaunimo ir ne tik patirtas orgazmas. Savotiška THE CLASH ir senojo skainterpretacija. EJECTS stygos plyšo kas porą dainų,vos spėjo keisti… Štai kur prancūziškas temperamentas ir meilė britams. Aš išsitaškiau į gabaliukus ir susidėjau iš naujo kaip puzlius, kai prasidėjo skanduotė ”One More Time!” .London Calling” nurovė man stogą. Po jų pasirodymo aš šimtu procentu ir norėjau tik įsėsti į maršrutinį taksi, grįžti namo ir kurti. Taip ir padariau, nes tai buvo United States of WHATEVER!

ZRS Kamera

Penktadienis. Po darbo važiuoju į Lentvarį ir ties Grigiškėmis pavežu tik ką cigaretę surūkiusią tranzuotoją. Į tvartą ? Į tvartą! Kelią rasti lengva – ties posūkiais aiškios nuorodos. Lentvary važiuoju palei ežeriuką – vietiniai dėdės ir tetos su parudavusiais-pageltonavusiais apatiniais stovi įbridę iki kelių, kiti – plaukioja, o dar kiti ant moskvičiaus kapoto kažką pjausto – tikriausiai lašinius ar dešrą. Smagus vaizdas kelia nuotaiką. Atvažiavus prie grafo Tiškevičiaus arklidžių už septynis litus pasistatau automobilį į stovėjimo aikštelę ir, manau, rasiu kokį nors veiksmą scenoj, nes vėlavau apie valandą Bet įkėlus koją į „tvarto“ teritoriją, pasitiko štilis – pora žiūrovų kiurksojo pavėsyje, pora – prie staliukų gėrė alų ar laidė muilo burbulus. O scenoje nieko.

Na, pagaliau (vėluojant pusantros valandos) ant scenos užlipa Andrė su tarbele (tuščių-netuščių butelių?). Labas vakaras, aš, tipo, Kernagis ir, tipo, toks gero tono ženklas vėluoti. Sveiki visi. Pradedam. Pustuščiam tvartui ir renčiantiems palapines groja DJ Eric Tanguy iš Prancūzijos. Atvirai pasakius, šiandien, kai rašau, neprisimenu, ką tokio jis leido, bet tiksliai žinau, kad “muzonas” neerzino, – ramiai stumdžiau alų iš vieno žando į kitą.

Paskui ant scenos užlipo lietuviai DUBLICATE. Nors į pranešėjo ausį visi grupės nariai šaukė, kad grupės pavadinimas kilęs iš dub, Andrė tvirtai įsikibęs laikėsi „falšifkės“ versijos. Ir išties – „falšyvai“ atrodė bosinėmis gitaromis grojantys muzikantai (per minutę gal vieną ar du kartus užgaudami stygas). Galima sakyti, kad tai irgi buvo vieno didžėjaus (kur stuksena geniai?) projektėlis. Beje, visai gerai susiklausęs.Po DUBLICATE pasirodymo pagaliau į tvartą pradėjo rinktis žiūrovai: storarankis pankas su EXPLOITED užrašu ant marškinėlių (apsauga jo nenorėjo įleisti, nes buvo kaltas ,kad per trumpa juostelė (bilietas) nesusiveržė per ranką), mergaitė su juodu šuniuku, mergaitė be šuniuko, antinas su antele, žąsis be žąselės, žmogus iš zonos (stalkeris?), Stepas su Steponavičium ir kiti garbūs ir mažiau garbūs žiūrovai.

O scenoje… tuo metu…

BITES be reikalo, manau, nukėlė į programos pabaigą, o vietoj jų pasirodė latviai LOUIE FONTANE. „Vai dzivu Latvija“, šaukė žiūrovai, ir jie buvo teisūs. Ori vokalisto laikysena, sodrus balsas, geras roko skambesys vertė pakelti į juos galvas. Taigi jiems mano pliusas. O minusėlis – tai skystoki backing merginų vokalai.
Na, o toliau, po penkiolikos minučių pasirodė išreklamuotasis Kingas, kuris jau po pirmo gabalo užduso. Tarpuose tarp dainų šnopavo į mikrofoną, kaip koks 10 km nubėgęs bėgikas. O ir jo atliekami koveriai dažnai atrodė kaip pasityčiojimas iš gerų Nirvanos, Pipirų, Bob Marley gabalų. Bet publika šoko ir plojo, ir viskas atrodė puiku.
Kai Kingas baigė rodyti savo bisus, dauguma išsivažinėjo į namus. O gaila, nes daug smagiau, nei svečias iš užjūrio, pasirodė „saviakai“ bitinai-tranai,- nuo jų „fanko“ vibravo ne tik pas juos kelnėse, bet ir kelnėse tų, kurie net nenorėjo, kad pas juos vibruotų.
Na, o paskui ir aš išvažiavau namo.

Šeštadienį vėl grįžau. Spiginant saulei, per patį popietinį šešėlinį pogulį. Tuo metu scenoje rungėsi konkursantai – dėl teisės koncertuoti vakare. Nemačiau pačių jauniausių punkrokerių „FOR FUN“(? – būtent red. past. :). Girdėjau tik, kad jie linksmai sudėjo į šuns dienas mokytojus, pamokas ir mokyklą, ir pelnė publikos simpatijas. Paskui po pusvalandį pasirodė ROCKHAMSTERS, Mark, MOUNTAINSIDE, FUSEDMARC. Konkursėlį ir teisę groti vakare pelnytai iškovojo FUSEDMARC. Grupę, grojančią rocką, elektroniką ir triphop, galima drąsiai vadinti šių metų atradimu ir sužibimu mūsų skurdžioj (tokio lygio atlikėjais) Lietuvos padangėj.

Po konkurso į tvartą susirinkę žmogeliai trynėsi kas kur norėjo. Vieni ėjo pasivaikščioti po Lentvario parką, kiti į parduotuves papildyti maisto ir gėrimų atsargų, o treti stumdėsi prie tualeto, dar kiti… bet nesuvardysi, žmogau, visko, ką per tą didelį laiko tarpą žmogus gali nuveikti! O juk gali jis ir numirti! Bet nenumirė niekas, o sulaukė vakarinės dalies. Su kalnus judinančiu POPO BAWA, kuris taikėsi išdulkinti vokalistą iš Bando, kuriam dar pienas nuo lūpų buvo nenudžiūvęs. Pasekmės šių bandymų buvo neaiškios, nes greitai jų pasirodymas baigėsi, ir jie nuėjo aiškintis santykių už scenos. Tiesa, prieš tai, dar grojo 5NIZZOS ir kelis PINK FLOYD gabalus atliekanti grupė, kuriе manęs neužkabino, nors publika po jų pasirodymo atrodė patenkinta, o ir pranešėjas – vakaro vedėjas Andre išdavė tokią gražią mūsų Lietuvos valstybinę kalbą – į susirinkusius prabilęs rusiškai.

Po POPO BAWOS pasirodymo scenoje „grūzino“ ZABORLAND. Tokio “muzono” nelabai galėjau „pernešti“, tad nuėjau į tvarto teritorijoje veikiančią kavinę “De Paris” pažiūrėti video. Vaizdo ekrane Elvis Preslis žeidė, laužė, trypė jaunų mergaičių širdis. Pagalvojau, kad tos, kurios tada buvo gražios, šiais laikais jau yra jau senos, storos, arba kaulėtos kretančios senutės, ech gyvenimėli tu gyvenimėli…

Su tokiomis mintimis grįžau prie scenos, kur aparatūrą derino FUSEDMARC. Po kelių minučių jie ir pradėjo groti taip ir nesusiderinę iki normalaus skambesio. Per pirmuosius jų atliekamus kūrinius nesigirdėjo Vikos (vokalistės) balso, o žiūrovai skaitė žodžius iš jos lūpų ir rėkė – „iškelkit vokalą, vokalą iškelkit“. Vokalas buvo iškeltas ir dar kaip iškeltas! Prasidėjo muzikos magijos fiesta, kur derėjo viskas: a la Bjork-Vikos balsas, elektroninė muzika, „gyvos“ instrumentuotės, video vaizdas, šviesos efektai. Bent man tai buvo geriausias “Kultūros tvarto” pasirodymas.

O prancūzų EJECTES mane truputį nuvylė. Nes laukiau kažko tokio, koks buvo jų koncertas buvusiame “Pergalės” kino teatre – su žaviosiomis vokalistėmis, su pučiamaisiais, su ska užtaisu. Bet ir tokiems, nubyrėjusiems EJECTES, užteko Clash-Cash energijos, kad kiltų žiūrovų rankos, kad kilnotųsi Kultūros tvarto dienų maratoną atlaikiusios kojos.

Tai tiek.