E.M. Remarkas “Stotis ties horizontu”

Tai knyga jums, ateities amžiaus vaikai. Jums, kurie nardo interneto gelmėse, iškildami į paviršių tik tada, kai reikia neišvengiamai patenkinti fizinius poreikius. Jums, kurie meilę randa pažinčių skelbimuose, o seksualinį pasitenkinimą TV ekranuose. Jums, puikiosios ateities sistemos kūriniai.

Kai žmona tampa preke, siūloma internete, o internetinis nickas vardu, ši knyga ypač reikalinga. Tai tarsi instrukcija, kaip “pasidaryti tai pačiam”. Kaip flirtuoti (ne kalbėti, o flirtuoti) su moterim ir kaip subtiliai pašalinti konkurentus. Bet tai ne šiaip sau vadovėlis. Tai rimtas kūrinys su “hessiškais” pamąstymais, “coelhiškais” palyginimais, su tik Remarkui būdingu, nenuspėjamu siužetu. Šiandien, kai Lietuvos kaimo peizažus raižo golfai, o paukštelių balsus keičia Rusijos estrados pažibos, tai būdas išmokti bendrauti su moterimis ir suprasti, kas gi pagaliau yra ta tikra vyriška draugystė.

Šis pasakojimas apie tuos laikus, kai femme fatale dar galėjai sutikti gatvėje, o ką nors neapdairiai leptelėjęs bare sutiktam vyriškiui, atsidurdavai senamadiškos dvikovos aikštelėje. Tada, kai Monte Karlo kazino vykdavo ne progressive / house vakarėliai, o elitiniai aukštuomenės pasisėdėjimai, romano herojai išgyveno beprotišką greičio troškimą ir darymo-ką-nori palaimą. Tada moteris (dar) nebuvo tik turtingo vyro stiliaus detalė. Tai buvo dievybė, kurios garbę vyrai plaudavo krauju ir laistydavo prabangiu vynu.

Iš puslapių liejasi laisvas gyvenimas, kurį, deja, vis dažniau išmainome į rutiną. Paklauskite savęs, ar galėtumėte viską mesti ir išvažiuoti. Vien dėl to, kad taip norite. Jei atsakymas teigiamas, vadinasi, jūs dar gyvenate ir ši knyga galbūt apie jus. Jei ne, paskaitykite, ir tegu tai tampa įkvėpimu išeiti į gatvę ir pasakyti iš koto verčiantį komplimentą pro šalį skubančiai merginai ar pagaliau “duoti į snukį” užknisančiam kaimynui.

Gaila, bet šį puikų kūrinį dažnai užgožia “Vakarų fronte nieko naujo” etiketė: nelaimingas, paranojiškas ir amžinai geriantis prarastosios kartos vaikis. Bet “Stotyje ties horizontu” Remarkas visiškai kitoks: laimingas, seksualus, flirtuojantis, ne gyvenantis, o žaidžiantis. Todėl skaityk ją, kad femme fatale nebūtų nykstanti rūšis, o flirtuojantys vyrai negyventų vien optimisčių svajonėse.