Magiškieji skaičiai

THE JACKSONS, vėliau OASIS, paslaptingieji Meg ir Jack, dabar THE MAGIC NUMBERS- ar broliai ir seserys grupėje turi nepaprastą poveikį? Jei debiutinis pastarųjų albumas “The Magic Numbers” šiais metais taps geriausiu, vadinasi, palaiminimas tebeveikia.

“Mes po truputį pradedame suprasti, kaip greitai tai vyksta”- pats netikėdamas tuo ir nepatikliai kratydamas savo gaurus pripažįsta grupės lyderis Romeo Stodart. Jis kartu su seserimi Michele gimė ir užaugo Trinidade (ten jų motina turėjo laidą apie operinį dainavimą televizijoje), vaikasm sulaukus paauglystės šeima persikėlė į Niujorką (kur jaunimas pasisėmė GUNS‘N‘ROSES ir THE RAMONES maištingumo), o vėliau į Londono Ealingo rajoną.

Čia multinstrumentalistas ir kompozitorius Romeo namo, kuriame gyveno, koridoriuje sutiko būgnininką Sean Gannon, su grojo penkis metus, o vėliau į grupę pakvietė ir savo seserį Michele bei Seano seserį Angela. Merginos buvo tarsi desertinis užpilas, paskutinis ir viską įrėminantis štrichas THE MAGIC NUMBERS kūryboje. Pirmą kartą išgirdus jų šilko švelnumo, laisvai kintantį balsą gali būti sukrėstas, lyg išgirdęs fanfaras. Tik vėliau pripranti prie to didžiai nepaprasto garso. Norma. 2002 metų rudenį kvartetas THE MAGIC NUMBERS sugrojo savo pirmąjį koncertą “Betsy Trotwood” aludėje Farringdone.

Akustinis apkabinimas iš praeito amžiaus

Ką iš tikrųjų groja THE MAGIC NUMBERS, viena iš šių metų muzikinių sensacijų? Jei tai ne THE FLAMING LIPS ar BECK, (o eilės ne Coheno ar Dylano) ir apskritai tai nėra ne epinis rokelis ar rokas, tai kas tai yra?

Labiau būčiau linkusi THE MAGIC NUMBERS prilyginti magiškiesiems COLDPLAY. Tiesa, ne pagal realų muzikinį įdirbį. Nuodugniai pasekus visą COLDPLAY ir THE MAGIC NUMBERS kūrybą išryškėja keli panašūs dalykai: jokio dirbtinumo ar maivymosi, jaučiamas lengvas pažeidžiamumas ir jautrumas, tolygiai skambantis ramus ir skaidrus vokalas, ryžtingas abejingumas pakibusioms dabarties tendecijoms. Tai galėtų būti antipatarimai keliaujantiems į sėkmę. Tik ne šiuo atveju.

Galima būtų bandyti brėžti vieną liniją, kuri būtų tiesiogiai proporcinga praeito amžiaus muzikai, pradedant 50-aisiais ir 60-aisiais (MAMAS&PAPAS, LOVIN‘ SPOONFUL), ir tolygiai proporcinga kol kas vieninteliam debiutiniam grupės albumui “The Magic Numbers”. Muzikantų poppy stiliaus derinys netelpa netgi į indie muzikos rėmus.

Perdėtos muzikos kritikų ir gerbėjų liaupsės, užklijuota hipių etiketė (yra galvojančių, esą žmogus, turintis daug “kailio” automatiškai yra hipis) – iš pirmo žvilgsnio tai galėtų būti tikroji THE MAGIC NUMBERS ištikusios sėkmės priežastis. Dar svarbus debiutas įvyko, kai grupė buvo pakviesta svečių teisėmis sudalyvauti THE CHEMICAL BROTHERS‘ albume “Push The Button”. Ketvertukas visas savo jėgas atiduodavo gyviems pasirodymams, demonstratyviai vengė televizijos ir radijo šou – tai taip pat patiko žmonėms. Taip pat prisidėjo pasirodymas kultiniame britų Glastonbury festivalyje… Būtent THE MAGIC NUMBERS buvo pripažinta šių metų “Glastonbury festivalio breakthrough grupe, grojusia naujai Johno Peelo vardu pakrikštytoje jaunų grupių scenoje.

Ir apskritai velniasžino kame ir kur yra dabartinės muzikantų sėkmės pradžia. Greičiausiai praeitame amžiuje.”Manau, mes tiesiog įrašėme klasikinį debiutinį albumą”- viename interviu savo nuomonę išsakė vokalistas Romeo Stodart.

Painus šeimyninis reikaliukas auga

THE MAGIC NUMBERS nėra universali grupė. Tiems, kurie teikia pirmenybę skustuvo aštrumo vokalui ir ledzeppeliniškam gitarų zyzimui, šios grupės skambesys gali pasirodyti gal tik kiek daugiau nei priminimas apie foninę muziką. Tie, kurie orientuojasi labiau į retro muziką, THE MAGIC NUMBERS taip pat nebūtų geriausias pasirinkimas. Taip, ilgesniuose dainų intarpuose rasi 50-ųjų doo-wop sielą glamonėjančio skambesio, bet visumoj grupė groja idilišką- organišką, nors ir šiuolaikišką, muziką.

“Dažniausiai kuriu muziką, kai esu nusiteikęs melancholiškai. Dauguma dainų yra apie nepasisekusią meilę – didžiausia iš jų mano gyvenime nutrūko po aštuonerių metų pažinties. Aš dainuoju apie tai, kaip susitaikyti su praradimu. Užaugome šeimoje, kur buvo bendraujama artimai. Kai išvykome iš Niujorko, atsivėrė didelė tuštuma. Mano senelė mirė tenais, ir aš tuo metu nebuvau šalia jos. Reikėjo ieškoti būdų ištverti visa tai, prisiversti pakilti.

Ir kai mes su Michele atvykome į Angliją, pirmieji žmonės, su kuriais susidraugavome buvo brolis ir sesuo Gannonai. Dabar taip gerai vienas kitą pažįstame. Kartu pykstamės ir liūdime, kaip dvi šeimos priverstos gyventi kartu viename kambarėlyje. Bet visada aplink mus ir tarp mūsų buvo muzika. Mes visi tiesiog norėjome groti gražiausią muziką, kokią galime. Todėl taip gerai sutariame”, – apie tai, kaip gimsta magiškas west coast, soul, country ir gitarinio roko derinys, oficialioje biografijoje pasakojo Romeo.

Įvairiausių įtakų prisodrinta kūryba tampa neįdomi, kai nėra savita. Ji pražūva, kai įsilieja į monotonišką klonų užgrūstą etery ir ten pasimeta. Šiuokart viskas yra kitaip. THE MAGIC NUMBERS du metus įtemptai koncertavo ir tik tada pajuto poreikį įrašyti radijo singlą ir išgirsti save eteryje. Jie sugrojo bene kiekvienoje Londono erdvėje – klubuose, kavinėse, pubuose, arenose (išskyrus “Wembley” stadioną) ir tik tada sumąstė įrašyti albumą.

Galėtų būti Metų Albumas

Albumo turinį THE MAGIC NUMBERS surinko gana nesunkiai. Koncertuodami jie bandė perprasti savo gerbėjus bei suprasti, ko jie tikisi iš ketverto. Praktiška. Nenumaldomas tarpusavio ryšys padovanojo nenumaldomai kokybišką bendradarbiavimo rezultatą- debiutinį albumą „The Magic Numbers“.

Džeržgiančių singlų “Forever Lost” ir “Long Legs” gitarų ritmai yra būtent tai, kas-verčia-judėti. “Love Me Like You” pirmena devyniasdešimtųjų power-pop – tempas, plojimai, harmonija – skamba efektingai ir itin tinka klausytis keliaujant. Gabalas “The Mule” nuteikia slogiai, ypač tuos, kurie susilydo matydami prašantį gyvūno arba draugo/ės žvilgsnį. “I See You, You See Me”- kerintis Stodartu duetas primena mums klasikinius momentus iš Fellini filmų apie kuklią meilę. Keistas pasirinkimas, bet hitas “Hymn For Her” yra finalinis albumo gabalas. Dažna grupė (dažniausiai viena iš tų klonų eteryje) jeigu tik sukurtų tokį gabalą, šauktų nuo kraigo ir įkyriai kištų jį į pirmąsias. Tik ne THE MAGIC NUMBERS. Jiems ši daina yra dar vienas grynuolis, didinantis bendrą skleidžaimą grupės garso signalą.

“I‘ve been hurt before, but all the scars have rearranged/ It won‘t hurt to choose the path that we all walk along”- dainuoja gauruotasis Stodart. Ir – jeigu tai ne gyvenimo motto – tai tada aš nežinau, kas tai yra. Taip, žurnalistai nemėgsta, kai atlikėjai būna teisūs, bet “The Magic Numbers” iš tiesų yra klasikinis įrašas.

Antrasis ketvertuko albumas, jau pusiau įrašytas, žada kažką dar ypatingesnio, painesnio, bet nė kiek ne menkesnio. Šiuo metu jau pabaigta legendinės THE SMITHS dainos “There Is A Light That Never Goes Out” versija. Yra išprotėjusių žmonių, pasiryžusių įvykdyti nedidelio masto pūkuotų katiniukų genocidą, kad tik tai išgirstų.

Ką gi, kantrybės.