V/A – 12 AXX Filmų – garso takelis

Festivalio AXX anketų atranka vasaros įkarštyje buvo daug žadanti. Dvylika konkurso laimėtojų gavo po 5000 litų savo kino fantazijoms realizuoti. “Tik dešimt minučių, bet, prašau, padarykite tai gerai”- tokia galėtų būti festivalio temos interpretacija. Oficialiai AXX festivalio internetinėje svetainėje buvo skelbiama: “(…) šių metų tema yra “Geismas ir grožis”. Tai subtili ir drąsi tema. Taigi pažvelkime į geismą, aistrą, meilę per grožio prizmę“.

Čia pat, žiūrėk, jau ir nugeltęs rugsėjis sučeža, mes perkamės bilietus į kiną, o organizatoriai trina prakaituotus delnus- nejaugi ir vėl nepavyks prikelti lietuviškąjį kiną?

Filmų koncepsijų, trūkumų, vaidybos nebekomentuosiu. Tai puikiai padarė pats S. Bartkus, Tomas Auksarankis ir kiti daugiau ar mažiau įtakingi žmonės savo recenzijose. Spaudos susidomėjimas šiuo festivaliu vejasi net “Sirenų” reitingus ir norom nenorom masina užsukti ir mus į kino salę bei paremti komercinį festivalį.

Netikėčiausia man buvo kone kiekviename trumpametražiame filme išgirsti lietuvišką garso takelį. Kai išgirdau Jurgą Šeduikytę filme “Gimę nekalti” pasidarė jauku ir malonu. Sulig šiuo filmu Jurga debiutavo kine kaip garso takelio autorė. Be to, penktadienį, rugsėjo šešioliktąją, ji oficialiai pristatė ir savo debiutinį albumą “Aukso pieva”. Skausmingai istorijai „prilipdytas“ gražus Jurgos vokalas lyrinių gaidų fone- nekalta ir taiklu.

Filmo ”Zevango” garso takelis taip pat nudžiugina atitikdamas filmo mintį. Vėjavaikiškas Hokšilos vaidmuo, prasidedantis su prie lūpų prispausta armonikėle, primena man dar mokykloje skaitytas pastorales. Vis dėlto kur kas rimčiau nuskamba V. V. Jurgučio western style interpretacijos. Jaunasis kompozitorius kiek deformuojasi (kūrybine prasme) bandydamas pristaikyti prie filmo. Deja, ne iki galo jam tai pavyksta. Ir vis dėlto prisimindami LMTA absolvento pasiekimus (elektroninės muzikos plokštelė “Garso kaukės” Švedijoje, tarptautiniai festivaliai, festivalio “Jauna muzika” iniciatorius) rašome didelį ir riebių pliusą kūrėjų pastangoms.

Iš kitų festivalio filmų išskirčiau ir “Matvaju” muziką. Ir vėl girdime G&G SINDIKATĄ filme apie nepraustaburnius Lietuvos pacanus, ribotu leksikonu, bet švaria rusiška tartimi. Iki šio filmo grupė kūrė garso takelį A. Miškinio filmui „Lengvai ir saldžiai“. Psichas, kaip ir minėjau recenzijos pradžioje, išlaiko savo įvaizdį net fiktyvioje šio filmo situacijoje- „psichas kažkoks“. Beje, filme panaudojama užvedanti REQUIEM klasika, o ŠIAURĖS KRYPTIES melodijos apskritai nuskraidina. Ir nesvarbu, kad jie „Pačių blogiausių grupių festivalio“ laureatai. Done.

Animacinio personažo tarpukojy siūbuojantis varpelis ir PIENO LAZERIŲ pulsuojanti muzika- turbūt vieninteliai dalykai, kuriuos prisiminsiu po kelių metų iš šio festivalio. Tai filmas „Eroto Moto“. Muzikos filme pilna visur. Ji piešiama tarsi popieriuje, o filmo animacija- tarsi muzikoje. Muzika į šį filmą „atėjo“ pati. Aktorius Rafailas Karpis groja PIENO LAZERIUOSE, todėl kūrėjams ir kilo mintis pirmiausia pasikviesti juos. Electro punk dera su siautulinga filmo samprata- nuogų kūnų žaidimai, flirtas, urbanistiniai vaizdeliai pro langą važiuojant visuomeniniu transportu. Ir tas miestietiškas-miestietiškas ritmas.

Visų prieš tai minėtų filmų garso takeliai yra tas vientisas raudonas kilimas, kuriuo vis neturi progos žengti Lietuvos aktoriai. Deja, kiti filmai inkrustavo tik pavienias puošmenas. Pavyzdžiui, filme „Food Family“ tik grupės DUBLICATE melodijos padeda išlaikyti dėmesį stebint J. Didžiulio vaidybą.

Filmas „Perspektyvi pora“ įgauna kiek gilesnę prasmę būtent grupės SPORTAS dėka. Finalinė scena („Baby, oh, baby…paliki…prišiki… ir trenki į sieną…“) ir Marukas su savo meilės, estetikos, grožio, liguisto geismo išvedžiojimais prajuokina žiūrovus bei įrėmina filmą. Išgelbėta.

Filmas „Dovana“- debiutuojantis TV „grandų“ duetas A. Valinskas ir S. Valiulis. Manote to užtenka? Pačiam filmui kūrėjų dėmesio tikrai pastokota. Vienintelis gražus ir iki ašarų nostalgiškas prisiminimas iš filmo- REBELHEART „Ar išsaugosi mano meilę?“. Tik nesakykite, kad mes nieko gero neturime. Gal tiesiog ne ten žiūrime?

Sutapimas ar ne, nori ar ne, bet AXX filmai savo muzika mane pakerėjo. Šaunu, kad autoriai rinkosi lietuvišką muziką. Tiesa, girdėjau kažkokį amerikietišką shitrock kažkuriame (dabar-nebenoriu-prisiminti-kuriame) filme. Apskritai turbūt reikėtų dėkoti kompetetingai komisijai neprasilenkiančiai su muzika. Tai Emir Kusturica, grojantis NO SMOKING ORCHESTRA, bei Peter Freundenthaler (FOOLS GARDEN).

Pabaigai, belieka tik palinkėti sėkmės, kad kitais metais vyksiančiame Lietuvos komercinio kino festivalyje siaubo tema būtų ne kuo daugiau norinčiųjų dalyvauti (smagu, kai gali dalyvauti „visi norintys“), o kuo daugiau neabejotinų lyderių.