Ivan Smagghe @ Gravity

Nežinia kieno čia buvo kaltė – Partyzanų, tekilos ar klubo “Gravity” – tačiau kažkas pasistengė ir atvežė į Lietuvą bene labiausiai dabar garbinamą elektroninės šokių muzikos mesiją (visi kiti yra pranašai ir apaštalai) Ivan Smagghe. Apie tai rėkė visos žiniasklaidos priemonės, visi aplinkiniai ir aš pats. Tikrai nereikia niekam aiškinti kas jis ir ką jis išleidęs, tad einame tiesiai prie veiksmo ir šventojo laiško.

Tą vėjuotą šeštadienio vakarą man rankos, kojos, ausys drebėjo ne vien nuo žiemą pranašaujančio vėjo, bet ir nuo minties, jog visai neužilgo išgirsiu pačias nuostabiausias giesmes, taip įtakojusias mano 2005 metų muzikinį skonį ir kryptį.

Ir nors dar kelios valandos prieš vakarėlį, draugui beperkant bilietą, viena sistemos nesklandumų auka mums pranešė, jog vakarėlis vyks sekmadienį, kas vos man neįvarė paranojos… apie vidurnakty beprakaituodamas gilia panika, įvirstu pro G duris tiesiai į oranžinį šventorių. Netikėtai sutikęs vandens klaną vidury tunelio, susimąstau ar tai tik ne dekoracijų dalis leidžianti mums kartu su Ivanu pasivaikščioti vandens paviršiumi ar tiesiog tai geras būdas nusitrenkti…

Bet ilgai nedūmojęs, drožiau į salės gilumą, kur mane pasitiko dar vienas galvosūkis: kadangi nuolat galvojau, jog DJ Pupa – tai mergina, o Guru S. atpažinčiau iš bet kurio kampo, prie pultų besidarbuojantį vaikiną palaikiau pačia vakarėlio vinim. Ir kas keisčiausia, kad jis man paliko didelį įspūdį savo grojama muzika, niekuo nenusileidžiančia garsiajai Fabric23 kompiliacijai. Tad kiek laiko pasigrožėjau nuostabiu darbu ir vėliau pastebėjau, jog tikrasis Ivanas sukiojasi kažkur netoli (nes tai buvo vienintelis gyvasis šiame klube labai panašus į J.Kristų…), bėgau pildyti kuro atsargų ateinančiam šlovės momentui.

Neilgai patrynę alkūnes į stalą, visi reiveriai puolė į šokių aikštelę ir vieningai iš lėto pradėjo judėti linkčiodami skambant keistiems quirky dūžiams. Teko ir man įsitrinti tarp jų… Karščio ir alkoholio pritvinkusiame ore bei iš visų pusių trinamas kolegų supratau, jog tai nėra geriausia muzika tokiems intymiems šokiams. O tuo tarpu mesiju išpravardžiuotas Ivan Smagghe iš lėto vyniojo neįtikėtiną, abstrakčiais bleeps garsais ir deep sub bass pulsuojantį kilimą su kartas nuo karto išlendančiais dark raštais, priversdamas mane bėgioti sau pačiam ant nugaros.

Šitaip per per gerą valandą atkratęs must go there viruso apkrėstus svečius, į acid pritvinkusią klubo atmosferą prancūzas išskleidžia tankiausius kutus, privertusius mane pasijusti besičirškinančia kiaušiniene ir bėgioti atbulai pro rankų miškus bei rėkti, nes niekonebesupratau. Čia šokių muzikos diktatorius pasielgia neįtikėtinai taktiškai ir perleidžia tolimesnę psichozės bangą garbanotąjam Partyzanui, šitaip dar palikdamas kažką neišžagintą sintezatoriaus garsų.

Išbėgau lauk tik prie patefonų prisėdus Guru S. ir pravira burna nužirkliavavau visas skersas link naktinio atilsio… Su mintimi, kad kažkam teks statyti paminklą už geros kultūros propagandą.