Organizuojamas jau trečiasis nepriklausomas Vilniaus filmų ir videomeno festivalis „Next Festival 2006“ sieks į vaizdo kūrybos sūkurį įtraukti jaunus videomenininkus. Prie praeitų metų festivalio startavusios dirbtuvės sulaukė didelio susidomėjimo, tad nutarta pratęsti sėkmingą tradiciją – videolaboratorija 2006 nuo vasario 22 iki kovo 1 vyks Vilniuje.
Mes pavėluojame į traukinį (nebloga interviu pradžia, ar ne?) ir į labai ypatingą Vilniaus miesto dalį atvažiuojame mikroautobusu. Stovime prie gyvulinių vagonų ir dairomės į aplinkui išmėtytus nedidelius buteliukus. Telefono ekrane sušvinta žinutė: “Sinicki: Krc, nuvarem i stoti, patikrinom, supratom, kad tave pripjove.
Būtų didžiausia neteisybė, jei mes labai rimtai žiūrėtume į praėjusį penktadienį praūžusius „Hip-hop apdovanojimus 2006“ ar net piktintumėmės jais, nes jie – tai tiesiog hiphopo subkultūros jaunystės išraiška su savo neva idealistiniais polėkiais, drąsia ir iššaukiančia apranga bei rėkavimu apie gatvės vertybes.
Įėjusi į Planetariumą, aš supratau, kada ratai šiemet nemadingi. Matyt, rastamanų PR dirba. Pradžioje kalbėję maksimum triskiemeniais žodžiais (dža – gandža – džamaika ir bobmarli), jie prisiskaitė dvasinės literatūros ir paskleidė žinią, kad rūkyti žolę yra sveika ir rekomenduotina, ir visi tūsovščikai, paniekinę chemiją, ėmė investuoti į žemės ūkį ir kanapių industriją.
Mano butas Paryžiaus priemiestyje, galvoje tokia sumaištis kaip per Harrod’s išpardavimą, o mano gyvenimas telpa į 100 puslapių. Aš kaip šprotas plaukioju didžiuliame lėbautojų būryje, kol prašvinta dar vienas rytas ir skaudančia galva krentu į draugės lovą. Prisigert ir gerai pasidulkint yra viskas, dėl ko kasdien atsimerkia mano akys.