Totali fašionizacija

Ei, ar bandei kada nors teisingai ištarti žodį „Fashion“? Taip, kaip tą daro žavi (turbūt) seksualaus balso savininkė, pasislėpusi kažkur anapus mano televizoriaus ekrano, kai aš, perjungęs kanalą, atsiduriu pasaulyje iš didžiosios F raidės. Taip, tai „Fashion TV“. Kanalas, kuriame nerasi Abonento ar AMB. Nerasi net GWB (George‘o visagalio). Rasi grožį, madą ir seksualumą. Rasi lieknas šlaunis ir akinamas šypsenas, kurios vilios tave kaip miražas, nes to, ką galima matyti, ne visada galima liesti…

„Fashion TV“ jau senokai nebėra tik televizijos kanalas, rodantis nebylius manekenių ir podiumų santykius. Naujajame šimtmetyje į vieną žodį telpa mada, grožis, muzika, linksmybės, stilius. Visa tai – milžiniška galia. Buvo laikai, kai vaikai užaugę svajojo tapti kosmonautais ir gydytojomis. Dabar gi „prestižinės“ specialybės esti manekenė ir didžėjus. „Fashion TV“ užteko tik nepilno dešimtmečio tam, ką senovės tautos padarydavo per kelis šimtmečius – sukurti galingą imperiją – su savo kultūra, idealais ir net mąstysena. Šioje imperijoje nėra nelaimingų žmonių ir visada šviečia saulė. „Fashion TV“ – kultūrinis McDonalds, galintis morališkai pamaitinti kiekvieną, trokštantį lengvai ir neįpareigojančiai „užkąsti“.

„Duonos ir pramogų“ – skelbia garsusis romėnų šūkis. Antrąją posakio dalį „Fašionistinė“ kultūra suteikia su kaupu. Nuo stebeilijimosi į konvejerines bekrūtes manekenes ant podiumo iki geriausių pasaulio didžėjų pasirodymų visame pasaulyje – Nuo Vilniaus iki Džakartos, nuo Rostovo iki Johanesburgo – visur, kur įsikūrę „FTV“ naktiniai klubai – savotiškos šios kultūros atstovybės. Galima drąsiai teigti, jog „Fashion TV“ – brangiausias ir žinomiausias vardas XXI amžiaus pradžios pramogų ir laisvalaikio industrijoje, o jo dalimi širdies gilumoje norėtų būti tikrai ne vienas iš mūsų. „FTV“, dėka savo gudraus marketingo, formuoja ir naujas vertybes bei grožio etalonus – statistinis planetos JIS žiūri į visą šią kultūrą su susižavėjimu, o statistinė JI – su pavydu, nes statistinis JIS nori (pa)turėti tokią, kokia nori būti statistinė JI. „FTV“ garantuoja naujumą, seksualumą, informatyvumą bei žavesį, perduodamą per savo simbolio – deimanto – spindesį. Deimantas ne tik todėl, kad tai – grožio simbolis. Deimantas spindulioja savo grožį kaip radiaciją. Lygiai taip pat „Fašionizmas“ spinduliuoja savo galios mišinį iš grožio, stiliaus, pramogų visame pasaulyje. Ir taip – dvidešimt keturias valandas per parą, septynias paras per savaitę. Visur aplink tave. Jis pasiekia tavo akis, kūną, skrandį („Fashion TV“ sausainiai, kurių gali „užsipirkti“ užsienyje) ir, svarbiausia, protą. Dvylikametės trokšta būti tuo, ką mato savo TV ekrane – šaltomis, abejingomis ir bejausmėmis gražuolėmis, kurių kūnai, besiblaškantys tarp seksualumo ir anoreksijos, įkalinti jų narve – ant podiumo.

Tiesa, „FTV“ kultūra formuoja savo veidą ne tik regimuoju, bet ir girdimuoju būdu. Prisipažinsiu – kartais įsijungiu „FTV“ vien dėl muzikos, skambančios fone. „Fašionistinė“ muzika – aukščiausios kokybės. Kaip ir visa kita, kas susiję su šia trijų raidžių kombinacija, žinoma. Rankose laikau naujausią CD kompiliaciją „Fashion TV Winter 2005“. Visos dainos – populiariausi praėjusių metų pabaigos šokių muzikos „gabalai“ – tokie kaip „Do what you do“, „Vessel of Poisson“ ar „Eight Letters“, ne kartą girdėti geriausių pasaulio didžėjų setuose. „FTV“ renkasi tik tai, kas jau patikrinta ir yra populiaru – muzika tai puikiausiai atspindi.

Bandymų padaryti „kažką tokio“ kaip „FTV“ buvo ir yra ne vienas, tačiau nė viens jų nebuvo tiek sėkmingas, kiek „FTV“ pavyzdys. Jis jau monopolizavo mados, pramogų ir laisvalaikio industrijos terpę, nepalikdamas vietos esamiems ir būsimiems konkurentams suformuoti savo „fašionistines“ kultūras. Savotiškas fašizmas, nors tu ką.