Adam Freeland @ Gravity

Jis renkasi kokiame klube nori groti ir kokiame ne. Jis turi nuosavą pedikiūrininkę ir apartamentus Ibizoje. Jis buvo nuoširdžiai laukiamas ir smarkiai apkalbamas. Tačiau eilinį kartą įsitikinau, kad neužtenka veiksmingų būdvardžių ir aplinkybių, siekiant padaryti gerą įspūdį. Ir aš jo laukiau, seilę varvinau girdėdamas didelį vardą. Bet dažniausiai taip ir nutinka, jog tikiesi nesveikai daug, o gauni tik šiek tiek daugiau nei vidutiniškai. Ypač tikiesi iš tų, kurie skleidžia nemažai ideologijos, surinkinėja naujas muzikos pakraipas ir liepia pasauliui suktis savaip.

Su tuo pačiu, prakaitu apsipylusiu pirmu įspūdžiu, aš nėriau į rūsį, nenustygdamas patapti dalimi ant žemės ištaškytų gėrimų. Nors buvo jau pusantros valandos po vidurnakčio, už patefonų vis dar krapštėsi Urban Shakedown DJs Jonik ir Sose ;) Kad ir kiek kartų atidžiai klausiausi jų miksų, rastų interneto kloduose, niekad neįžvelgiau nieko pritraukiančio ir įdomaus. Sena muzika ir jokių emocijų. Vaikinai nukritę į reikalingą vietą tinkamu laiku. Todėl ilgai neanalizavęs jų repertuaro, kreipiausi į baro personalą, kad padėtų sujungt reikiamus krumpliaračius.

Neilgai trukus pasirodė ir pats blondinas iš Braitono. Tikrai dabar nepasakysiu kokiu jis gabalu pradėjo ir kokiu užbaigė. Ir nepasakosiu apie tuos, kurie ėjo pro šalį ir netyčia įgriuvo į rūsį. Nelabai tai ir turi reikšmės. Mintis, pradėjusi mane neraminti jau prieš pusmetį, su naujai atsiritusia šokių muzikos banga Lietuvoje, galutinai užgriaužė tiesiog vidury salės… Visumoje aš pasigedau kažko. To, dėl ko aš ten ir tada buvau. Spardykit mane paplūdimio šlepetėm , suriškit maudymosi kostiumėlių šniūrukais, tačiau visa tai, ką žmonės vadina break beat (new ar old school – nesvarbu) retokai išriedėdavo pro kolonėles. Nors ir pats giliai širdyje tikėjausi, kad paskutinis vakarėlis bus visiškas pragaras, sėkmingai užrauksiantis breaks evangeliją Lietuvoje, šokių aikštelę kiek rimčiau užguldavo nebent pasigirdus senam geram gabalui.

Ko tikrai nesitikėjau išgirsti Adam Freeland sete – tai visų tų nevalyvai nugrotų JUSTICE, FRANZ FERDINAND, NIRVANA ir kitų bootlegų bei mash-up Kiek gi galima?? Jokiu būdu nedrįstu teigti, jog jo grojama muzika man nepatiko ir, kad aš gerklę išvertęs nerėkiau “Well, common!!!”, bet tai buvo šiek tiek tolokai nuo to, kieno pranašu jis traktuojamas. Visą jo setą apibudinčiau kaip erolalkanglitchyindieelectroprogystyledbreakbeat. Taip, taip. Kažkaip, kas kartą girdėdamas žodį break beat arba breaks, galvodavau apie riebiai vidurius bevartančius beats, vis užžarstomus laužytais ritmais. Deja, deja. Arba mano žinios nieko vertos arba visi tyli.

Esu giliai dėkingas Adamui už SOULWAX “E-talking”, kurio iki šiol dar neteko girdėt nei viename padoriame vakarėlyje Lietuvos apylinkėse. Plojau iš visų jėgų ir vis dar jaučiu malonų skausmą. Tačiau išlieku neabejingas savo pozicijai, jog break beat išsigimsta ir nebetenka savo kapojamosios “dešros” prasmės. Tuo mane įtikino ir po Freelando prie patefonų atsistoję pasistaipyti Sonik su Jose bei nusprendę galutinai išžaginti rokenrolą.