Festivalio “Iš Lempos” finalas

Turėdamos ribotas sankaupas kelnių kišenėse bei vis dar kankinamos egzaminų karštinės, po ilgų dvejonių ryžomės užsukti į „Iš lempos“ finalą. Savaime suprantama, kad kiekvienas „Taip“ išprovokuoja paralelinį „Ne“ – atsisakėme „Degtukų“ pasirodymo, tą patį vakarą vykusį „Baltuose drambliuose“, dėl to lūkesčiai pasirinkto koncerto atžvilgiu tik kilo.

Kokia tokio pasirinkimo motyvacija? Suteikėme pirmenybę renginio pažintinei, o ne pramoginei funkcijai. Linksmybės keltų sąžinės graužatį, tuo tarpu, susipažinimas su jaunųjų muzikantų kūrybos tendencijomis gali pateisinti studijoms skirto laiko iššvaistymą. Vis dar susirūpinusios antisemitizmo problemomis, pabandėme prasibrauti pro tvorom ir galvom lipančius (tiesiogine ir perkeltine prasme) paauglius, nepatenkintus savo amžiaus tapatumu ir bandančius visais įmanomais būdais patekti į renginį. Mūsų džiaugsmui ar nelaimei, durys mums buvo atviros.

Šalia „Gestų kalbos vertėjų centro“ ir „Kurčiųjų sporto federacijos“ jaukiai įsikūrusiuose „Artistuose“ jaunieji muzikantai, nesibaimindami dažnai renginiams grėsmę keliančio kaimyno nepasitenkinimo, neskubėdami ir išnaudodami visus įmanomus laiko limitus ruošėsi koncertui. Nors neretai aplinkiniams pasipiktinimą kėlė ilgos pertraukos tarp pasirodymų, visgi toks laukimas tik dar labiau kaitino atmosferą ir susirinkusių draugų entuziazmą. Mes vis dar nerasdamos laisvos kėdės išvargusiom kojom bandėme nesėkmingai prisiglausti, matyt, kiemo interjerą puošiančiame „Žigulio“ priekaboje. Nepaisant visų dislokacijos nesėkmių, nedrįsome palikti kiemo, turėdamos vilties išgirsti ką nors įdomaus iš grupių, praėjusių nemažai atrankinių turų.

Retrospektyviai žvelgiant, iš aštuonių grupių labiausiai įsiminė JAM JAM, UTOPIJA“ ir GRAVEYARD. Nors JAM JAM pasirodymas prasidėjo su nemažais techniniais nesklandumais, tačiau jų metu žiūrovus (įskaitant, be abejo, ir mus) linksmino grupės būgnininkas, dvylikametis berniukas, nuo mažens savo grojimu stebinęs Pilies gatvės praeivius. Būgnai su visais privalomais atributais jo rankose ir kojose tapo žaislais, kuriais jis, rodos, sugeba žaisti instinktyviai. Kilo keistas įspūdis, lyg būgnai būtų tik priemonė jo įgimtiems kūno ritmams išreikšti. Nors prisijungus ir kitiems grupės nariams, bendras įspūdis nebuvo toks nepakartojamas – kūryba, aprangos stilius, elgesys šiek tiek priminė THE CHEMICALS, visgi vokalisto balsas ir būgnininko talentas atpirko laukimą. Po jų ant scenos užlipo „Kapinių“ (arba GRAVEYARD) metalistai, su kardų piešiniais papuoštais marškinėliais. „Noriu, kad šitos plytelės sutrupėtų. Šokinėkit!” – susirinkusius ragino linksmintis grupės vokalistas. Šį vakarą jų muzika, vokalisto balsas tikriausiai skambėjo galingiausiai, nors ir ne itin originaliai.

Galiausiai, paskutinė grupė UTOPIJA bandė sužavėti susirinkusius kitu muzikiniu formatu – baladėmis. Nors ir užkimęs, bet švelnus vokalisto balsas, emocingos veido išraiškos, smuiko partijos privertė pagaliau nusišypsoti ir palinguoti į ritmą. Galbūt ir mažoka energijos, tačiau šį trūkumą, manau, pateisino grupės ilgas ir nerimastingas pasirodymo laukimas. Be to, tikriausiai, būtent tokios ramybės ir reikėjo pavargusiai miniai.

Be šių trijų grupių finaliniame pasirodyme taip pat grojo BEHIND BARS, KIAURAS KIBIRAS, CHOKING CHOP, THIS bei OFF-LIMITS. Bendras įspūdis – pastebima populiarių grupių įtaka, įgūdžių bei patirties trūkumas, pamėgdžioti vokalai… Visgi, tai nestebina – savitas grupės tapatumas dažnai yra pasiekiamas tik po ilgų ir varginančių imitacijų ir mėgdžiojimų. Sėkmingų paieškų!

O mes ieškome nuotraukų! Jei galite padėti iliustruoti šį straipsnį, atsiųskite –>redakcija@ore.lt. Tikimės, neatsisakysite!