Tų jų klausysi saulei tekant. Gerdamas rytinę kavą, arbatiniu šaukšteliu muši ritmą ir džiaugsmingai mirksėsi užtinusiomis akimis. Per pietus žiaumosi jų muziką kartu su pusžaliu amerikietišku kepsniu. Naktimis klausysi jų lovoje. Nes nėra geresnės muzikos seksui nei THE RACONTEURS. Nes jie taps nauja mėgstamiausia Tavo grupe.
Taip, žinau. Skeptikai, perskaitę pirmuosius sakinius, pašaipiai juokiasi ir rodo vidurinį pirštą. Likusieji atlaidžiai šypso ir mąsto, kad šie vaikinai iš Pažadėtosios Amerikos taip ir liks savo žodžių aukomis. Kol kas jie turi velniškai gerą pirmąjį albumą, kelis energingus singlus ir milžiniškas ambicijas. Kaip sako THE RACONTEURS, “mes nesame super grupė, tiesiog senų draugų kvartetas”. Šiandien dar neaišku, ar jie taps dar viena legenda, ar “nusės” dulkėtose įrašų parduotuvių lentynose. Pirmiausia muzika, akmenys po to.
Taip gimė Istorijos
Buvo tvanki popietė, rytų Detroitas snūduriavo laukdamas vakarinių kamščių. Jackas White ir Brendonas Bensonas sėdėjo palėpėje ir viską pamiršę gitaromis brazdino pirmąjį bendrą singlą „Steady as she goes“. Iš pradžių jie nekreipė dėmėsio į tuštumą, kurią palikdavo akustinės gitaros skambesys. Bet nutilus paskutiniams akordams, garbanius Brendonas Bensonas konstatavo: „Velnias, reikia kažko sunkesnio“. Tuomet Jackas paskambino savo draugams iš grupės GREENHORNES. Patrickui Keeleriui ir „Mažiui“ Jackui Lawrencui. Taip atsirado THE RACONTEURS. Visai nepanašu į super grupę, tiesa?
Iš pradžių jie norėjo išleisti albumą. Keistą, psichodelinį, veikiantį smegenis. Jame turėjo būti pašėlusios istorijos apie šokančius kiškučius, kareivius ir senoviškus arbatinukus. Istorijos. Nebūtinai tikros, bet sukrečiančios. Žinoma, arbatinukai tam nelabai tiko. Todėl Jackas White atskleidžia paslaptį: „Mūsų tikslas yra pasakoti istorijas. Jas rašome ne mes. Tai daro Gyvenimas. Manau, pirmajame albume „Broken boy soldier“ mums pavyko išgirsti tą paslaptingai gatvių labirintuose šnarantį Jo balsą.“. Beje, žodis „raconteur“ reiškia pasakotoją..
Po pirmųjų koncertų THE RACONTEURS buvo užlipintos dvejopos etiketės. Vieni juos laikė tik dar viena Jacko White iš WHITE STRIPES grupe, antrarūšiu projektu. Šiukšliadėže, į kuria nuleidžiamos kūrybinių nesėkmių atliekos. Kiti kėlė juos ant debesų, arčiau saulės, sakydami, kad tai ekstravagantiškiausia nauja grupė. Kartais žmonės išpirkdavo bilietus į pasirodymus net negirdėję grupės kūrybos. Pakakdavo tik pamatyti White pavardę narių sąraše. O pats Jackas reaguoja kur kas ramiau. „Tegu žmonės iš pradžių paklauso ir nusprendžia, ar jiems tai patinka. Išankstinės nuostatos yra blogai. Bet kokiu atveju.“
Beje, po pirmųjų THE RACONTEURS koncertų spaudoje pasirodė abejonės, ar tai nėra WHITES STRIPES pabaiga. „Aš girdėjau gandų, esą WHITE STRIPES manęs nebejaudina, bet iš tikrųjų yra priešingai. Aišku, groti kartu su Meg yra sunkiau, nei su vaikinais. Per WHITE STRIPES pasirodymus aš negaliu atsipalaiduoti nei minutėlei, o su vaikinais aš atsipūtęs. Bet tai nereiškia, kad mūsų su Meg grupė iširo.“ – gandus paneigė Jackas White.
Iš to paties kaulo
Jei pieštume standartinį garsios roko grupės portretą, siaubinga arogancija ir akis draskantis ego būtų pagrindiniai kontūrai. Tačiau THE RACONTEURS atvaizdas yra kitoks – jis primena ratą, kurio viduryje sukasi 4 draugai. Kaip sako jie patys, viskas taip gerai klijuojasi dėl bendrų pomėgių. „Krepšinis, beisbolas, aišku gera muzika. Taip pat nedidelės matematikos užduotėlės. Mes nenorime būti kokie apkiautėliai, kurie nieko toliau gitaros skylės nemato.“ – pasakoja Brendonas Bensonas.
Jo žodžiuose, beje, tiesa, tik tiesa. THE RACONTEURS vaikinai tikrai atrodo kaip drožti iš to paties sniego baltumo dramblio kaulo. Jackas White – aukštas, išblyškęs, kandus. Šalia – mažesnė ir tylesnė jo kopija – Jackas Lawrencas. Atlapaširdis Patrickas Keeleris (Neteisingai ištarta jo pavardė skamba kaip „žudikas“.) Galiausiai Brendonas Bensonas – nenuspėjamas, skvarbaus žvilgsnio ir bene labiausiai iš visų keturių panašus į normalų žmogų, mat jo oda nėra vampyriškai balta, o ant viršugalvio nesiplaiksto riebaluoti juodi plaukai. Tik būdami tokie skirtingi jie gali išlikti drauge. Bene kontraversiškiausia roko muzikos asmenybė, „žmogus-dryžis“ Jackas White ir tyro paaugliško veido pop-bardas Brendonas Bensonas. Jų bendras darbas yra toks pat nenuspėjamas kaip ir jų tarpusavio santykiai..
Dėl to THE RACONTEURS yra dviveidžiai. Nesulaikomi ir aistringi dainoje „Steady as she goes“, tačiau jautrūs ir švelnūs it lapės kailio apykaklė baladėje „Together“. „Arba tai neapsisprendimas ir nesibaigiančios savęs paieškos, arba įvairiapusiškumas, būdingas tik ypatingoms grupėms. Neabejoju, kad teisingas antrasis variantas“ – į išvedžiojimus veliasi THE RACONTEURS forumo lankytojas. Jo teisumu galima įsitinkti grupės live pasirodymuose. Nuo vienos dainos norisi juoktis, nuo sekančos – verkti. Kai baigiasi koncertas, jautiesi taip, lyg kažkas tau būtų parodęs visą tavo gyvenimą. Su aukščiausiais kalnais ir tamsiausiomis bedugnėmis.
Saldi kūryba
Grupės dainas kuria Brendonas Bensonas ir Jackas White. Jie patys tai vadina „dvigubu roku“. Veiksmas vyksta maždaug taip: vaikinai sėdi vienas priešais kitą ir įnirtingai rašo muziką. O vėliau „apsikeičia“ –Brendonas išklauso Jacko kompozicijos, kuri dažniausiai būna rupi it duona su grūdais. Tada nusišypso ir užpila saldžios, lipnios karamelės ant viršaus, kuri dainą padaro šiek tiek pop. Skamba keistai, bet juk tokia yra ir THE RACONTEURS muzika.. Jackas White prisipažįsta, kad toks kūrybos būdas buvo jo svajonė: „Tai buvo kažkas, ko aš norėjau, bet niekada neišbandžiau. Dabar, darydamas tai beveik kasdien, suprantu, kad geresnio partnerio už Brendoną Bensoną nerasiu. Visos albumo dainos gimė taip lengvai.. Jokio spaudimo ar pykčio, tik pagarba ir pagalba vienas kitam. Jei būtų priešingai, siųsčiau Bensoną velniop.“
Kai THE RACONTEURS nusprendė užkariauti kengūrų ir dykumų šalį Australiją, pakeitė pavadinimą. Ten jų plokštelės leidžiamos THE SABOTEURS vardu. Taip atsitiko dėl dviejų priežasčių: Australijoje jau buvo THE RACONTEURS – vietinė grupė iš Kvinslando. O patys muzikantai norėjo „pasiūlyti kitokią savęs versiją.“
Dabar THE RACONTEURS ruošiasi groti MTV video apdovanojimuose, o po to iškeliaus į gastroles su pačiu Bobu Dylanu, vėliau galbūt pamėgins užsidaryti studijoje ir įrašyti dar vieną albumą. Daug planų, tačiau vis tiek neaišku, ar visa tai, ką daro šie vaikinai, reikalinga. Patys grupės nariai dažnai apie tai galvoja. „Tai parodys istorija. Tikiuosi mūsų pėdsakai dar ilgai išliks ant nuolat kintančio Laiko veido..“ – viltingai nutęsia Brendonas Bensonas.
Komentarai