Naujoji šokių muzikos siela

„Âme“ (tariama „ahm“ – Vidis) – prancūziškai „siela“. Kai kas šį projektą vadina nauja elektroninės šokių muzikos siela. Tai vokiečių Frank Wiedemann ir Kristian Beyer duetas iš Karlsruhės miesto Pietvakarių Vokietijoje, jau šešerius metus savo kūryba verčiantis beprasmybe šokių muzikos kategorijas. Detroitas, Čikaga, Niujorkas, Berlynas ir Paryžius vienoje vietoje,. house, techno ir broken beat viename kunkuliuojančiame katile.

Franko ir Kristiano veikla ir žavi, ir stebina. Jų muzikoje „keista“, „nauja“ ir „gražu“ dera tarpusavyje. Jie net nebando rasti tikslaus savo stiliaus apibrėžimo ir po šokių aikštelių hito išleidžia visai lėtapėdį kūrinį. Duetas nepaiso įprastinių rinkodaros taisyklių – neįtraukia didžiausio savo hito „Rej“ į „Essential Mix“ grojaraštį ir į pirmą savo „mix CD“, ant kurio viršelio dar užklijuoja lipduką „Where is Rej?“. Pasirodymų metu jie groja nebūtinai tai, ko iš jų tikimasi. Abu net nežada mesti savo dieninių darbų bei atsisako persikelti gyventi į kokį nors didmiestį, kur „atsivertų platesnės galimybės“. Jų muzikoje kažką savo randa visi – deep house fanai, minimal techno išpažintojai ir progressive žvaigždės. Keistokas trijų raidžių vardas, labiau besidomintiems buvo žinomas ir anksčiau, tačiau 2006 m. tapo originalaus ir neišvengiamo sinonimu.

„Âme“ plokšteles šiuo metu groja, o naujų leidinių kartais net isteriškai į telefono ragelį rėkdami reikalauja tokie herojai iš muzikos žurnalų viršelių kaip Pete Tongas, Laurentas Garnieras, Ivanas Smagghe, Richie Hawtinas, Joshas Winkas, Satoshi Tomiie ir Francoisas Kevorkianas.

Projekto remiksuotas RADOMAAL kūrinys „Insomnia“ linksniuojamas kaip vienas didžiausių Ibizos hitų šiais metais. Panašiai sutikti ir kiti „Âme“ remiksai – AKABU“ hito „Phuture Bound“ ir Roy Ayerso „Tarzan“ perdirbinius taip pat grojo visi ir visur, na o neseniai pasirodę Ferrer & Sydenham kompozicijos „Timbuktu“ naujos versijos graibstomos kaip karštos bandelės. Prie naujos „Âme“ produkcijos eilėje stovi žymiausi house leidėjai – Defected, Ibadan, Buzzin’ Fly, Z ir kiti.

Praėjusiais metais išleistas „Âme“ superhitas „Rej“ turi atskirą istoriją ir, galima sakyti, jau gyvena savarankišką gyvenimą. Plokštelės „Rej EP“ pirmas tiražas buvo išparduotas iki oficialios išleidimo datos. Kūrinys jau metus griaudėja visur, nuo tamsiausių „techno“ klubų iki puošniausių Ibizos ir Majamio terasų. „BBC Radio 1“ šokių muzikos autoritetas Pete Tong šių metų liepą vainikavo „Rej“ „Essential New Tune“ titulu, o Franko ir Kristiano DJ miksą transliavo laidoje „Essential Mix“.

Dvi Niujorko house scenos garsenybės Danny Krivitas ir Louie Vega iš MASTERS AT WORK pakrikštijo „Rej“ naujojo tūkstantmečio „Plastic Dreams”, taip prilygindami kūrinį vienai garsiausių visų laikų house kompozicijų.

Taip pat sklando legendos, kad techno ir viso kito dievukas Richie Hawtin, grodamas „Rej“, net keliuose pasirodymuose išprovokavo publiką stage divingui – šoko nuo scenos į būrį žmonių, negalvodamas apie pasekmes.

Į naujus, aktualiausią skambėsį atspindinčius miksuotus rinkinius šį epinį šokių muzikos kūrinį šiemet įtraukė ir house garsenybės (Kerri Chandleris, Jerome Sydenhamas, Sandy Rivera, Pete Tongas), ir electro – techno scenos herojai (Wally Lopezas, Kiki), ir net trance bei progressive žymūnai (Dave Seamanas, LEXICON AVENUE).

Tačiau „Âme“ tikrai nėra vieno hito fenomenas, jų muzikinė veikla plati ir įvairiapusė. Neseniai veiklą pradėjo Franko ir Kristiano kartu su kitu Vokietijos didžėjumi ir prodiuseriu Dixon įsteigta leidybinė firma Innervisions, kurią tarptautinė muzikos spauda skambiai vadina „deep house renesanso“ šaukle. Innervisions vardu paženklinti keli didžiausi šių metų „house“ hitai – tas pats „Rej“, Marcus Worgull kūrinys „Dragon Loop“, „Âme“, Dixon ir Henrik Schwarz bendras darbas „Where We At“, ATJAZZ plokštelė „For Real“ bei pastaruoju metu didelį triukšmą keliantis Steffan Goldmano „Sleepy Hollow“. Rugsėjo pabaigoje išleistas ligšiolinę Innervisions veiklą apibendrinantis rinktinis albumas „Where We At“.

Na o leidybinė firma Sonar Kollektiv, kurioje projektas ir pradėjo savo karjerą, kątik išleido pirmą „oficialų“ „Âme“ DJ miksą, 70-ies minučių kelionę per skirtingus muzikos stilius ir epochas, kuris sulaukė tik pačių geriausių atsiliepimų.

Pasaulinę pasirodymų geografiją su kiekvienu savaitgaliu plečiantys „Âme“ vyrukai šiemet tapo elektroninės šokių muzikos madų diktatoriaus Londono klubo „Fabric“ nuolatiniais svečiais. Beje, tame pačiame klube „Âme“, Dixon ir dar vienas jų kolega Marcus Worgull sutiks Naujuosius metus. „Fabric“ Innervisions komandai patikėjo atskirą salę, taip lyg ir parodydamas, kad jiems priklausys 2007-ieji.

Kaip tik prieš metus Lietuvą lankė iš pradžių Dixon, o po to ir dueto „Âme“ narys Frank Wiedemann. Na o 2006–ųjų lapkričio pabaigoje kitas „Âme“ narys, Kristian Beyer, kartu su Innervisions ideologu Dixonu vėl aplankys Vilnių, tik šį kartą slaptam pasirodymui.

Prieš atvykdami į Lietuvą ir pristatydami naujausius leidinius „Where We At“ bei „…Mixing“, house muzikos originalai iš Vokietijos pasidalino mintimis apie kūrybą ir naujoves muzikoje, šou biznį ir kasdieninius darbus, gyvenimą „provincijoje“ ir humorą.

* * *

Jūsų kuriama muzika yra tikras hibridas, galbūt tai ir beprasmišja, bet ar kada nors bandėte apibūdinti, apibrėžti savo skambėsį?

Frank: Tai tikrai nėra lengva. Manau, kad be jau minėtų įtakų mūsų skambėsį smarkiai veikia dar ir darbas už didžėjaus pulto. Savo pasirodymų metu mes grojame tikrai plataus spektro muziką – nuo senų disco įrašų ir klasikinio New York house iki Detroit techno, o kartais net vokiško minimal techno. Visi šie stiliai ir jų maišymas taip pat atsispindi mūsų muzikos skambėsyje, nes mes visus juos mėgstame ir mokomės iš jų.

Muzikos žurnalistams labai patinka „išradinėti“ naujus stilius ir naujas scenas. Jūsų ir viso Innervisions klano veikla jau kurį laiką kelia šurmulį tarptautinėje šokių muzikos spaudoje. Ar atsirado naujas skambėsys, nauja scena ir bendruomenė? Ar tikrai gimė naujasis deep house? Ar tai tiesiog „briedas“?..

Frank: Mes labai tikimės, kad tai vyksta, o gal jau ir įvyko, kad mes „išradėjai“ ;-) Mus dažnai kviečia į įvairius renginius, tikėdamiesi, kad grosime plokšteles, kurios visos skamba kaip „Rej“. O po pasirodymų, kurių metu mes grojame kur kas ramiau ir „giliau“, žmonės prieina ir sako, kad nesitikėjo jog tokia „lėta“ muzika skambės tinkamai tokiame klube. Bet dažniausiai ta „lėta“ muzika veikia puikiai.

Na, mes tiesiog stengiamės parodyti žmonėms, kad yra kitų kelių ir būdų, kad yra alternatyva minimal ir gabba stiliams ;-) Kartais tai sekasi sunkiau, o kartais sekasi tikrai puikiai. Kai sekasi, smagu! Bet ar yra kažkoks „naujas stilius“, naujasis deep house, aš tikrai negaliu pasakyti…

Kristian: Daugelis mūsų esame seni geri draugai, ir viskas įvyko labai natūraliai. Mes visąlaik mylėjome „house“ muziką, bet tik dabar dėl „Innervisions“, o taip pat ir kitų leidybinių firmų bei atlikėjų sėkmės, ši scena sulaukė tinkamo ir užtarnauto dėmesio. Bet ta muzika, tie žmonės gyvavo visus tuos metus. Taigi, nieko naujo iš esmės…

„Âme“ pastaruoju metu pilna visur. Jūsų vardą ir jūsų muziką būtų galima pavadinti šių metų „mados klyksmu“. Ar džiaugiatės, kad jus pastebėjo ir Pete Tongas – kad „Rej“ buvo paskelbtas „Essential New Tune“, o jūs patys pakviesti įrašyti „Essential Mix“?

Frank: Žinoma. Kodėl turėtume būti tuo nepatenkinti? Tikrai puiku, kad mus palaiko tokie žmonės kaip Pete Tong. Na o kalbant apie tikrą komercinę sėkmę… Jei sąžiningai, nematau nieko blogo gerame uždarbyje, kol užsiimi tuom, kuom nori.

Ar tai tik atsitiktinumas, kad „Âme“ superhitas „Rej“ nepateko į „Essential Mix“? Kūrinys netiko miksui? O gal tai tam tikras „mes nesame madinagas vieno hito projektas“ požiūris?

Frank: Mums labai svarbu, kad žmonės klausytų ir kitų mūsų prodiusuotų kūrinių, labai norėtume, kad „Rej“ nebūtų vienintelis mūsų hitas. Bet „Essential Mix“ atveju mes tikrai apie tai specialiai negalvojome. Tiesiog, „Rej“ jau buvo grotas ir girdėtas tiek daug kartų, kad tąkart nusprendėme skirti daugiau vietos ir dėmesio kitiems kūriniams.

Stebint iš šono neatrodo, kad jums labai rūpėtų verslumo aspektas muzikinėje veikloje? Jokių specialių interneto svetainių, efektingų reklaminių fotografijų ir didžiulių interviu a la „tai ateities muzika“?

Frank: Kodėl mums tai turėtų rūpėti? Mes abu turime „įprastinius“ darbus ir visai nenorime jų prarasti. Nors jiems lieka ne tiek jau daug laiko, kai nuolat prodiusuoji ir didžėjauji. Mes tikrai nesijaučiame „žvaigždėmis“ ar kažką. Manau, daug geriau būti „normaliu“ ;-)

Pastaruoju metu tikrai daug didžėjaujate. Kurios šalys ir klubai palieka didžiausią įspūdį? Gal turite papasakoti kokių keistų ar linksmų istorijų?

Frank: Manau, kad šiuo metu vienas mėgstamiausių mano klubų yra „Zukunft“ Ciuriche, Šveicarijoje. Atmosfera toje tamsioje ir purvinoje skylėje pavadinimu „klubas“ tikrai išskirtinė, nepaisant to, kad garso sistema (nepyk, Alexai!, klubo savininkas – Vidis) ten tikrai ne pati geriausia. Linksmos istorijos? Ką turi omenyje, sakydamas „linksmos“? Nėra nieko linksmo ir juokingo šiame pasaulyje! Viskas turi būti rimta!

Kristian: Yra labai daug įdomių vietų ir šalių. Pietų Afrika paliko didžiulį įspūdį, nes house muzika ten turi išskirtines pozicijas. Glazgo „Subclub“, Perudžijos „Red Zone“, Helsinkio „Rose Garden“, Lisabonos „Lux“, Korko „Go Deep“ šiuo metu yra mano mėgstamiausios vietos.

Taip pat mūsų rezidencija „Robert Johnson“ klube Frankfurte, kur mes grojame kartu su Dixonu, labai svarbi mums visiems.

Nuolatos keliaujant nutinka labai daug juokingų istorijų, bet manau, kad geriau jas pasilaikyti sau.

O kaip bendras jūsų užimtumas? Ar lieka (pakankamai) laiko „įprastiniams“ dienos darbams? Tau, Frankai, dizainerio darbui, o tau, Kristianai, plokštelių parduotuvei?

Frank: Keista, kad užsiminei apie šią problemą, nes kaip tik šią savaitę svarstėme, kaip galėtume ir turėtume ją spręsti. Tiesą sakant, kol kas sprendimo neradome, bet tikrai stengiamės. Ne taip jau lengva visas tas skirtingas veiklas tinkamai išdėlioti laike…

Kristian: Mūsų tvarkaraštis visus praėjusius metus buvo labai įtemptas. Bet aš niekada nemesiu savo įrašų parduotuvės. Aš vis dar dirbu už prekystalio bent vieną-dvi dienas per savaitę ir vykdau visus užsakymus.

Kristianai, tu – plokštelių parduotuvės savininkas, tai reiškia, kad esi nuolat supamas naujausios muzikos. Paminėk keletą šių dienų favoritų, kurie tave tikrai sužavėjo?

Kristian: Kaip tik dėl to aš ir atidariau plokštelių parduotuve bei nenoriu nustoti ja rūpintis, kad žinočiau viską apie pačią naujausią muziką. Čia keletas naujų dalykėlių, kuriuos parduodu savo parduotuvėje, neįtraukiau oficialiai neišleistų plokštelių: Mark Augustus „Warm“, Malena Perez „Praise The Day“ (Osunlade Dub), Larry Heard „Sun Can‘t Compare To You“, KARIZMA „Tech This Out“, PIKAYA „Rauhfasertapete“…

Paminėk dar keletą atlikėjų, prodiuserių ir leidybinių firmų, kurių veikla, tavo manymu, verta nuolatinio dėmesio?

Kristian: Manau, kad išskirtinio dėmesio verta mūsų draugų iš Ciuricho Drumpoet veikla, kurią vykdo Alexas Dallas, buvęs leidybinės firmos Straight Ahead įkūrėjas. Drumpoet šiuo metu leidžia tokius vardus kaip KAWABATA, SOUTOURIST ir QUARION. Dennisas Ferrer ir KARIZMA kartu su Shauna Slevin paleido naują leidybinę firmą pavadinimu Objectivity, kurios produkcija tikrai gera. Na ir žinoma visi kiti praėjusių dešimties metų favoritai…

Žodis dizaineriui! Žinau, kad išskirtinis plokštelių „Ojomo/ Nia“, „Mifune/Shiro“, „Kuma/ Engoli“ ir „Rej“ dizainas slepia kažkokią „paslaptį“. Papasakok daugiau?

Frank: Vaizdai, panaudoti šių plokštelių viršeliams, yra mano draugės, dailininkės Sabine Pfeiffer tapybos darbai. Ji tikrai šiek tiek išprotėjus, kaip beveik visi menininkai. Mums labai patinka jos tapyba, ir kaip tik šiuo metu bandau iš jos nupirkti paveikslą, kuris panaudotas „Rej“ viršelio fonui… Turėtų būti gera investicija ateičiai. Gal viena dieną Defected bosas nupirks jį iš manes už didelius pinigus ;-)

Prieš porą metų išleistas „Âme“ kompaktinis diskas tėra ankstyvosios jūsų kūrybos rinkinys, tikrai ne debiutinis albumas. Neplanuojate įrašyti ir išleisti pilnavertį studijinį darbą? Ar manote, kad šokių muzika gyva tik singliniais leidiniais?

Frank: Manome, kad sukurti gerai klausomą house muzikos albumą nėra lengva, mūsų singliniai leidiniai dažniausiai orientuoti į šokių aikšteles. Bet niekada negali žinoti. Jei ateis laikas, kai pajusime, kad norime įrašyti albumą, mes tai tikrai padarysime.

Gyvenimas tokiame mieste kaip Karlsruhe (studentiškas miestas Vokietijos Pietuose, tarp Štutgarto ir Frankfurto – Vidis), atokiau „centro“. Buvimas toliau nuo didmiesčio šurmulio. Ar manote, kad tai įtakoja, ką jūs darote ir kaip jūs darote?

Frank: Mes abu tikrai negalėtume gyventi didmiestyje, nes turėtume daryti labai daug pašalinių dalykų, dėl kurių nespėtume atlikti mums svarbių darbų. Be to, Karlsruhe baisiai mielas ir ramus miestas su labai gražia gamta visur aplinkui. Man visada labai malonu grįžti namo po to didmiesčio beprotnamio ir atsipalaiduoti… Mano supratimu, čia daug aukštesnė gyvenimo kokybė.

Ką tik išleidote savo pirmąjį „oficialų“ miksuotą diska pavadinimu „Âme …Mixing“, keliais žodžiais apie šį projektą, prašau?

Kristian: Labai džiaugėmės ir jautėmės pagerbti, kai JAZZANOVA komanda pasiūlė mums įrašyti naują „…Mixing“ dalį (pirmąją sumiksavo patys JAZZANOVA – Vidis). Šis rinkinys – tai trumpa kelionė per pagrindines mūsų muzikines įtakas, kiek jų imanoma sutalpinti į 70 minučių. Mes pasistengėme ir esame tikrai patenkinti rezultatu.

Ir tas kiek banalokas, bet neišvengiamas klausimas pabaigai – kokie ateities planai?

Kristian: Praėjusią savaitę mes baigėme kurti muziką kiek kitokiam, išskirtiniam ir įdomiam projektui. Garsus Berlyno techno klubas „Panorama“ ir Vokietijos nacionalinė opera kartu stato baletą, kurį pristatys kitais metais. Tuo tarpu Luciano, Thomas Fehlmann, SUN ELECTRIC ir mes kuriame muzika šiam baletui.

Gal norite dar ką nors pridėti?

Frank: Dabar ne. Gal kitame kūrinyje ;-)