Nuo gruodžio 8 dienos Skalvijos kino centras suteikia galimybę pamatyti Aki Kaurismäki filmą „Priemiesčio šviesos“ – tiems, kurie to nespėjo padaryti Scanoramoje. Jeigu Scanoramos organizatorė įvairių susitikimų metu ir stengėsi neišskirti šio filmo iš kitų, tai tik dėlto, kad buvo tikra, kad pati šio režisieriaus pavardė pristatys vieną geriausių festivalio kūrinių.
O pavardė pasako tikrai daug. Aki Kaurismäki jau yra sukūręs per trisdešimt filmų. Kartu su savo vyresniuoju broliu kino režisieriumi Mika Kaurismaki ir draugais sugalvojo kino „Vidurnakčio saulės kino festivalį“, šiemet jau 21ąjį kartą į Laplandijos miestelį 120 km nuo poliarinio rato pritraukusį daugybę kino megėjų ir kūrėjų. 2003 leido sau atsisakyti dalyvauti Oskaruose, kai jo filmas „Žmogus be praeities“ buvo nominuotas geriausio užsienio filmo nominacijojai, o šiais metais neleidžia „Priemesčio šviesoms“ atsotovauti Suomijai, taip boikotuodamas Bušo užsienio politiką. Aki Kaurismäki yra labai sąmoningas ir intelektualus menininkas, turintis jau susiformavusį ir savitą stilių.
Aki Kaurismäkiui kuriant filmus svarbus nuoseklumas, tvarka – jis pats kruopščiai sugalvoja, numato visas detales, užsirašo sau kiekvieną smulkmeną. Ko gero, būtent dėl tokių savybių, tikriausiai būdingų daugumai šiauriečių, jis filmus „Debesys išsisklaido“, jau minėtą „Žmogus be praeities“ ir naujausiąjį „Priemiesčio šviesos“ sugrupavo į trilogiją, dar vadinama nevykėlių. Tačiau juk Kaurismäki beveik visada kuria apie nevykėlius, retai keičia kūrybinę grupę ir kuria panašiu stiliumi, o trilogijoje nėra plėtojama viena istorija; žodžiu, galite ramiai eiti tik į pakutinįjį filmą ir nesibaiminti, kad ko nors nesuprasite, nematę pirmųjų dviejų.
Komentarai