Vos tik iš dangaus pradės kristi pirmosios snaigės, išbėk į lauką ir užvertęs galvą į viršų pradėk jas gaudyti. Negniaužk stipriai delnuose – ištirps. Sugavęs kelias grįžk į namus ir atsargiai įdėjęs į stiklainį, (nepamiršk etiketės su data ir vieta) grūsk į šaldiklį. Kai vasaros kaitra bus nepakeliama, ši mažytė žiemos snaigė tave atgaivins. Taip pasakytų Ray Bradbury. Reikia išsaugoti kiekvieną akimirką, ypač tada, kai viskas taip greitai keičiasi. Kad ir kaip nesinori pripažinti, yra kažkas, ko mes negalime suprasti, nuojauta ar lemtis – pavadinimas neturi skirtumo.
Blogai, kad Ray Bradbury parašė tokią knygą. Čia viskas per daug tobula. Nuo pirmosios didžiosios raidės iki paskutinio kablelio. Tobulų dalykų, šiaip, žmonės nemėgsta. Bet “Pienių vyną” myli. Tikriausiai todėl, kad ten aprašyta vaikystė, apie kurią kiekvienas (dabar jau suaugęs) svajojo. Ir viskas ten daug ryškiau. Vabalo gyvenimas atrodo svarbus, o pasikeitusi lapų spalva pakelia nuotaiką visai dienai. Ar šiandien žiūrėjai į medžius?
Kai pagalvoji, pasidaro aišku, kad geriausi dalykai nesikartoja. Dėl to nereikia liūdėti. Tiesiog atsiversk lapą ir parašyk kelis sakinius. Naivu? Nebent cinikams, nes būtent per tokias, atrodo visai netikėtas ir pernelyg smulkmeniškas pastabas, ir gimė “Pienių vynas”. To, kas jau praėjo, negalima susigražinti, bet galima gurkštelėti dulsvo pienių vyno ir pasijusti kaip tada..
Bet nereikia gailėtis praeities. Tai svarbiausia knygos mintis. Vasaros ateina kasmet, bet jos būna skirtingos. O tos gražiausios dažniausiai būna vaikystėje, kurią vėliau sutraiško kasdieniai rūpesčiai ir bespalvė rutina. Kaip sakė Hermanas Hesse, nieko nėra baisiau ir pavojingiau už normalų
žmogų. Tad kartais gerti salstelėjusi pienių vyną labai sveika. Ne tik akims ir klausai.
Ši knyga tokia patraukli dėl to, kad Ray Bradbury žiūri pro vaikiškus akinius: pasaulis yra didžiulė paslaptis, kurią reikia įminti. Kai tau 10 metų, tai padaryti atrodo visiškai paprasta. Nereikia dėsnių, nereikia taisyklių, tik nuojautos. Vaikai tai suvokia geriau nei suaugusieji. Kalbėti apie esminius dalykus vaikiškai paprastai ir kartu filosofiškai giliai, dar įpinti kelis romantiškus bundančio miesto vaizdus – tiek pakanka, kad knygą ilgam įsibrautų į mintis.
Sausio 1, 2007 15:34
…viena geriausiu mano skaitytu knygu (skaiciau gal kokius 5 kartus).
Sausio 2, 2007 19:21
… ir viena blogiausiu bredberio, bet tai nereishkia, kad bloga knyga :)
Sausio 28, 2007 15:14
nors man 12 metu, bet ta knyga as skaiciau. ir man labai patiko :)
Sausio 30, 2007 11:00
ka ten skaitytii 5 kartus..
Vasario 24, 2007 13:36
Skaityti 5 kartus yra ka, nes tai knyga apie kiekviena zmogu…o tu Pipiras> matyt busi is tu ciniku, paminetu straipsnyje.
Galeciau daug filosovuoti apie ”Pieniu vyna” taciau palikime tai tik mano mintyse. Nors skaiciau ja tik karta, “Nuo pirmosios didžiosios raidės iki paskutinio kablelio” bet atsiverciu ja bene kasdien, kaskart atrasdama vis kazda naujo ir mielo sirdziai. Ir tikrai, nera man nieko nuostabesnio nei po visu dienos darbu ir ikyrejusios rutinos gniauzti taure su auksiniu pieniu vynu ir sklaidyti sios knygos puslapius, kaip minejau anksciau, atrandan vis kazka naujo.
Kovo 4, 2007 22:18
Sia knyga perskaiciau visai neseniai ir dabar noriu perskaityt dar karta, nes joje labai tikroviskai kuriamas gamtos peizazas…tiesiog kai skaitai, atrodo sedi karsta vasaros diena viduryje geltonos pievos… taip isijauti, kad viska aplinkui uzmirsti, net tuos nuostabius kvapus pradedi justi, nors atrodo jog tai neimanoma… kitiems gali nepatikti si knyga, bet man ji manau isliks ilgai atminty…
Kovo 20, 2018 07:29
Myliu tave :*
Gruodžio 23, 2009 15:03
Solženycino knygas, “aukso veršį”, o aš tuo tarpu nusipirksiu Pienių vyną:)
Rugpjūčio 3, 2010 17:50
siaip sita knyga itraukta i 8-os klases privalomu knygu sarasa………
Kovo 20, 2018 07:24
Dėja į 7-os klasės…. nors bent tave paliko antriems metams 7-oje klasėje, o jautiesi kaip ,,8-oje” :)
Sausio 8, 2011 10:51
Ji įtraukta į 7klasės knygų saraša. :)
Balandžio 27, 2011 18:57
JAU TOKIA NESĄMONINGA!!! Nors tikrai daug knygu skaičius. Tokių nepaprastų . Bet ši man visiškai nepatiko. nepaisant kelių gražių citatų knygos mintys tokios padrikos . sunku suprasti apie ką ir kas . jau tokia nesveika , kad negaliu . ;D ir dar privaloma knyga !!! Kiek mano klasėj skaitė tai niekam ji nepatiko , čia tik mokytojai ir jums tokia ji tobula . ;D nieko čia gero .
Sausio 29, 2015 00:52
“Kiek mano klasėj skaitė, niekam ji nepatiko” – visiškai nenustebinęs komentaras. Aišku kaip dieną, kad pedagogais dirbti eina žmonės, nėmaž nenutuokiantys apie vaikus – neįsivaizduoju, kaip reikia neišmanyti savo darbo, kad tokias knygas kaip “Pienių vynas” trauktum į mokyklinių sąrašą, ir dar 7 klasės. Jei kas galvoja, kad knyga apie vaikus jau automatiškai yra skirta vaikams, tai su tokiu mąstymu tik už traktoriaus vairo sėdėt, o ne švietimo sistemoj… Dabar džiaugiuosi, kad mokykloje mąsčiau savo galva ir tyčia neskaitydavau to, kas neįdomu (nors ir “privaloma”) – užtad dabar galiu atrasti ir Bradbury, ir Čechovą, ir M. Martinaitį, ir daugelį kitų, kurių tada nebūčiau nei supratusi, nei įvertinusi – o paskui tikriausiai ir nebegrįžus skaityti…
Kovo 20, 2018 07:28
Žinai…. neskaitydama knygų is saraso – patodai savo bukuma, o ne ,,kietuma”. Kaip galvoji, kam tada kuriami sarasai ? Galvoji svietimo ministerija neturi darbo, kad vien juos kurtu? Bet kuria. Tam kad vaikai su normaliomis galvomis uzaugtu. Ir si knyga yra pavyzdis. Matyt del to ir dabar be makaules esi, nes neskaitei pagal tavo amziu tinkanciu knygu ;)))
Rugsėjo 1, 2015 16:26
nesamone, kas per knyga….
Kovo 20, 2018 07:25
Man rodos tu pats nesamone esi ;)