INTERVIEWING SheeZzanova

Modifikuotos daržvės nesveika. O vartodami per daug miltinių patiekalų kaupiate nereikalingus riebalus ant dailių šlaunų ir pilvo. Mes turime geresnį receptą: sumaišome 400 g absurdo su žiupsneliu klasikos, įdedame į grotuvą, kaitinam 452 sekundes ir gaunam pagrindinį ingridientą – skambesį. O tada bossanovą sumaišom su Sheezza ir gaunam SheeZzanovą. SHEEZZANOVOS sudedamosios dalys: Rut (vokalas), Indrė (boss), Tom (gitara), Žilvinas (sax), Pranas (drums) ir Snow (keyboard/electronics). Juos kalbiname ne tik naujo singlo, įrašyto su MC Messiah „Gražinkit man vasarą“ pristatymo, bet ir ORE Grot! renginių ciklo pradžios proga. Jeigu muzikantai pasirodys kuklūs ir draugiški – supraskite, tai vienas iš pirmųjų interviu…

ORE: Bossanova išsisėmė. Paneikite…

Snow: Muzika kaip ir Lietuvos pagonių meilė gamtai – amžina. Bossanova – tai meilė muzikai. Bossanovos šaknys užsienyje, gal todėl ši muzika nėra tokia populiari mūsų gimtinėje, gal todėl…

Rut: Bossanova? Nesutinku! Ji perdaug ilgai gyvuoja, kad išsisemtų. Ji – groove, funk motina. Ji – klasika. Klasika niekada nemiršta, tik atgimsta kitokių formų pavidalu. Bossanova yra visa ko esmė.

Pranza: Išsisėmė tai išsisėmė. Vadinasi, laikas mutuoti. Tam čia ir susirinkom.

Tomas: Neigiu: Lietuvoje bosanova ne išsisėmė.. Tikslesnis apibūdinimas būtų toks – ji dar neužaugo..

Indrė: SheeZzanova ją prisemia.

ORE: Kur gimsta Jūsų dainos?

Snow: Grupės dainos gimsta mūsų galvose, nesvarbu kur ir su kuo esame. Jos gimsta, kai mažiausiai to tikimės. Gal todėl kiekvienas toks naujagimis visad mielas. Muziką kuria visa grupė. Kiekviena daina turi savo unikalią istoriją. Tikiuosi mums pavyks papasakoti šias istorijas koncertuose, o gal albume.

Rut: Viskas vyksta taip: iš pradžių Snow studijoj sukuria dainos griaučius – ritmą, melodiją. Tuomet tuos griaučius gaunu aš: klausausi, kol gimsta tekstas, vokalo partija. Paskutinis etapas vyksta studijoj, paeiliui įrašinėjant improvizuojančius bosą, akustinę gitarą bei saksofoną. Snow visas partijas sudėlioja į vietas ir kūrinys baigtas.

Tomas: Muzikanto galvoje yra „užprogramuotas“ tam tikras kiekis tam tikros muzikos, kurią jis sukurs.. Tačiau nenustatyta data ir laikas, kada ta muzika (daina) turi išvysti pasaulį.. Todėl niekas negali žinoti, kaip ir kada muzika ar daina yra sukuriama.. Ji tiesiog ima ir atsiranda.. Ir tai gali nutikti bet kur.. ir visiškai netikėtai.. (troleibuse.. vonioj.. lifte.. ar net studijoj).

Indrė: Snow galvoje. Kiekvienas begimstančią dainą apdovanojame savo partijomis, kad ši galėtų gyventi mūsų pasaulyje…

ORE: Ar Jums svarbesnis publikos įvertinimas, ar neprošal ir statulėlė?

Snow: O gal svarbiausia groti, ieškoti, kurti, bendrauti. Publikos pripažinimas, statulėlės – tik įvertinimas. Svarbiausia mums – veikla, tikslo siekimas. Nepatikėsit kaip smagu susirinkus visai grupei groti, eksperimentuoti. Visų svarbiausia – geras laikas. O užlipus ant scenos belieka mėgautis akimirka, mėgautis muzika, mėgautis žmonių reakcija. Smagu, kai mūsų grojamus kūrinius publika atpažįsta, smagu, kai žmonės mums padeda grot, palaiko mus. Statulėlės? Tai ne muzika, tai kažkas materialaus. Kūryba – štai mūsų tikslas.

Rut: Labai malonu, kai žmonės įvertina, pasako įvairių nuomonių ir pastebi. Malonu, nes matai, jog dirbi stengies ne tik sau, tuo pačiu ir atsakomybės padaugėja. O dėl statulėlių/apdovanojimų – buvau įsižeidus, jog nebuvom nominuoti Pravdos apdovanojimam, bet ech, ta šlovė kartais tik pagadina reikalus. Mums patinka tai, ką mes darom, mes tuo tikim, o dar džiugiau jog turim publiką, kuri irgi mus įvertina. Ne statulėlėm ar kažkuo – gera nuotaika per pasirodymus.

Pranza: Statulėlei vietos, jei ką, tikrai rasim, o publika yra geras barometras!

Indrė: Kita vertus, statulėlė įkūnija publikos įvertinimą. Tačiau kol jaučiamas publikos pripažinimas, ji nėra labai svarbi.

ORE: Ar lietuviška muzika gali skambėti ne tik Panevėžio kultūros centre?

Snow: Sakyčiau lietuviška muzika gali skambėti net ir Panevėžio kultūrkėi. Lietuvoje labai daug žmonių turinčių, norinčių ir besistengiančių kažką pasakyt, parodyti. Jų niekas nesustabdys, net ta pati susenusi kultūrkės direktorė, kuri nuo seno jaučia nenusakomą meilę Povilaičiui. Revoliution has just begun!

Tomas: Lietuviška muzika skamba visoje Lietuvoje.. Ir ne tik.. Manau Panevėžys ir yra tas miestas, kuriam reikia kuo daugiau dėmesio skirti kultūrinei veiklai.. Taigi, paprašykim Dievo, kad Panevėžio kultūros centre būtų kuo daugiau lietuviškos muzikos.

Indrė: Būtent. O mūsiškė kaip tik ten dar neskambėjo…

ORE: Neseniai pristatėte naują singlą “Gražinkit man vasarą”, įrašytą su MC Messiah. Kodėl pasirinkote būtent jį?

Snow: Su šiuo unikaliu žmogumi susitikau 2006 metų pavasarį. Išgirdęs jo poeziją negalėjau susilaikyti, pradėjau galvoti apie bendrą kūrinuką. Nemažai laiko praleidę studijoje išsiaiškinom, kad mūsų požiūris į muzikos atlikimą sutampa. Abu aukštiname gyvus pasirodymus, gyvos muzikos atlikimą, orginalumą scenoje ir t.t.
Atsimenu vieną lapkričio vakarą patraukėm su MC Messiah į Dramos teatrą, pamatyti O.K.T. “Meistro ir Margaritos” interpretacijos. Tiek man, tiek Žygiui (aka MC Messiah), tiek Rut spektaklis labai patiko. Pasibaigus spektakliui sedėjom ant laiptų ir kūrybiškai tylėjom… Juk kartais nereikia net žodžių. Kitą dieną skambina MC, norėdamas pasidžiaugt savo LAIME su mumis. Pasirodo, po spektaklio jis grįžo namo ir parašė savo partijos žodžius dainai “Gražinkit man vasarą”. Ilgai nelaukę susitikom studijoj, įrašėm MC takelį ir abu su Rut apšalom. Gavom tai, ko reikia SheeZzanova gabaliukui. Jei netikit, paklausykite.

Rut: Žygis dirbo SheeZzanovos studijoj, susipažinau su juo per Red1 gimtadienį. Sužavėjo, nes buvo reperis – lietuvių filologas. Kartu pradėjom dirbti, nes norėjosi daugiau veiksmo ir garso scenoje. Ai nu jis geras, mes bendradarbiai. Dainuoju jo bande back partijas, jis pas mus parepuoja – draugiškas bendradarbiavimas.

ORE: Pradėjote dirbti su vienu hip-hopo scenos atstovu. Kokia Jūsų nuomonė apie šią kultūrą Lietuvoje?

Snow: Lietuvos hip-hopo scena jau turi nemenkas tradicijas. Man labiausi imponuoja Vaiper&Shmekla darbai, tuo pačiu negaliu pamiršti šių metų geriausio hip-hopo albumo “Antimaterija” ir MC Messiah priešakyje. Džiaugiuosi, kad 2006 metų pavasarį teko apsilankyti U-session renginuke, kuriame Lietuvos hip-hopo veteranai ant scenos užlipo su gyvos muzikos bandu. Negaliu pamiršti ir “Antimaterijos” albumo pristatymo Grasse. Tikiuosi, kad ir 2007 metais hip-hopas bus dažniau pateikiamas gyvo skambesio kontekste.

Rut: Manau jog MC Messiah – šviesus spindulys jos scenoje. Anksčiau maniau jog hip- hoperiai repuoja tik apie gaujų kovas, betoną ir mergas. O jis šita požiūrį pakeitė.

Žilvinas: O aš manau, kad Baggis užvaldys Lietuvą!

ORE: Kokios, Jūsų manymu, žvaigždės turėtų sužibėti artėjančiuose Radiocentro apdovanojimuose?

Rut: Nominacijos ir nominantai išlieka tie patys, tai jau nebeįdomu. Manau, jog šis renginys yra nebereikalingas lietuviškai muzikai. Nelaikau šito renginio nei rimtu, nei naudingu Lietuvos muzikai ar tuo labiau kultūrai.

ORE: Gruodžio gale grojote “Šokolado rojuje” Trakuose. Tai bene įspūdingiausias Jūsų pasirodymas… Papasakokite daugiau.

Snow: Sunku nupasakoti tai, kas ten įvyko. Kalėdinė nuotaika mus lydėjo visą kelią. Tik įėję į “Šokolado rojų” pajutome magišką atmosferą, kuri tvyrojo visą vakarą. Susirinkę svečiai buvo maloniai nustebinti šokolado darymo show, kuris, mano giliu įsitikinimu, visus tiesiogine prasme užbūrė. Abejingų neliko. Pasibaigus šokoladiniams stebuklams, pasigirdo pirmieji SheeZzanova garsai. Tam vakarui buvome parengę išskirtinį lounge setą. Jaukioje erdvėje gurkšnojant taurius gėrimus bei ragaujant įvairiausių skonių šokolado, klausytojams beliko tik mėgautis. Norėciau, kad tokio tipo renginių būtų kur kas daugiau ir ne tik Trakuose.

Rut: Istorija prasidėjo tuomet, kai susipažinome su ten dirbančiu Edvinu, kuris girdėjo porą mūsų dainų ir jam pasiūlius daryti ten renginį, sutikome. Kai nuvažiavome apžiūrėti patalpos, nepasigailėjome – nuostabi vieta, dvelkianti šokoladu, prabanga ir prašyte besiprašanti “kažko džiazovo”. Per mėnesiuką padarėme loungeinę programą, pasirūpinome oficialesne apranga, pakvietimais ir renginį įgyvendinome sėkmingai – vakarui net neįpusėjus bare pritrūko gėrimų. Renginys, beje, buvo vipinis, pakvietimus gavo žmonės, prisidėję prie mūsų veiklos.

Indrė: Taip… Tai buvo smagus grojimas. Koncertavome būtent tiems, kurie tikrai nori mus išgirsti. Pasipuošėm kaip reikalas, viską ten. Įdomu ištrūkti iš įprastos klubinės aplinkos į jaukų šokolado rojų.

Tomas: Kibinai, kibinai… Man didžiausią įspūdį paliko šokolado gamyba. Niekada nemaniau, kad tai toks atsakingas ir įvairių niuansų kupinas procesas. Bet vistiek – kibinai…

ORE: Tikimės Trakuose į kibinus nededa benamių kačiukų… Grįžkime prie muzikos. Ar “Metro-Promo” vaikinai nėra centralizavę d’n’b scenos? Kaip ji pasikeitė atsiradus SheeZzanovai?

Snow: Pirminė idėja buvo pateikti Lietuvos jaunimui gyvai atliekamą d’n’b, bet SheeZzanova muzika – tai ne vien laužyti ritmai, toli gražu. Nenorėčiau, kad žmonės SheeZza įrėmintų vien į d’n’b paveikslą. Nenorėčiau, kad žmonės sietų mus ir su “Metro-Promo”. She is a nova – tai linksma, paprasta, neįpareigojanti, gyva muzika. Joje rasi net tik dnb, bet ir lounge, bossanova, triphop, ir dar daug visko – išsilaisvinkim iš standartų Kalbant apie metro-promo komandą – norėčiau perduoti šios komandos talismanui Jenty draugiškus atsisveikinimo žodžius – TIESOS VIENOS NĖRA!. Nuo sausio 14 d. Snow ir tuo pačiu SheeZzanova nepriklauso šiai puikiai centralizuotai d’n’b komandai.

Rut: SheeZzanovos ir “Metro-Promo” ryšiai šiuo metu yra nutraukti. Mes nenorime gilintis į asmeniškumus. Mūsų muzika šiuo klausimu kalbės už mus.

Pranza: Kolegos, linksmiau! Pagaliau turim gyvą d‘n‘b grupę, valio! “Metro- Promo” man asocijuojasi su užsienio d‘n‘b žvaigždžių apsilankymais, per kuriuos susivienija ir vietiniai veikėjai, o kasdienių tokio stiliaus vakarėlių monopolis juk niekam vienam nepriklauso – pavartykit renginių anonsus.

ORE: Ko bijo SheeZzanova?

Snow: SheeZzanova nebijo. SheeZzanova kiekvienai atsiradusiai baimei žiūri tiesiai į akis. Baimė mėgsta silpnus žmones, o silpni žmonės bijo net baimės. O jei kalbėti linksmiau, bijau, kad šie metai prabėgs dar greičiau nei praeiti.

Rut: Uždarų patalpų. Kažkada senelis nusipirko naują mersą, nu čia labai seniai, ir iš tos laimės juokaudamas mane uždarė jo bagažinėj…Brrrr..iki šiol pamenu. Dar bijau kirmėlių visokių. Ir pelių. Bijau kartais, kad mikrofonas neveiks kada reikia. Arba kad veiks kada nereikia. Arba fonuos. Nu taip cyps…

Pranza: Užsilenkti nesusipratus.

Indrė: Baimės. Interviu. Rūtos kartais.

Žilvinas: Tamsos.

ORE: Rut, iš ko mokeisi dainuoti?

Rut: Ilga istorija čia. Per verksmus tėvai seniai nuvedė į džiazo studiją. Ten ir prasikankinau gerus dešimt metelių. Bet dainuot taip, kaip dabar, kažkodėl pradėjau tik iš ten išėjus – prasidėjo savarankiškos improvizacijos. Mokiausi dar pas kelis mokytojus, bet labai trumpai. Kai buvau išėjus is džiazo ir prisidainavau viena, pakriko balsas, nes pasirodo neteisingai kvėpavau – padėjo D.Bilevičiūtė, ačiū jai. O dabar tai mokausi per pasirodymus. Iš savo klaidų.

ORE: Ir paskutinis. Kada bus pilotinis albumas?

Snow: Norime jį išleist! Tačiau albumas privalo būti brandus, įdomus, orginalus. Skubėdami mes to nepasieksim. Tad kol kas labiau stengiames kurti, koncertuoti. Atvirai kalbant, norėčiau, kad 2007 būtų tie metai, kai SheeZzanova galės didžiuodamasi ant sheezzovo auksinio padėklo kiekvienam (net ir Tau, skaitytojau) padovanoti po albumą, kuris turės išliekamąją vertę…

Tomas: Nereikia pamiršti, kad tai priklauso ne vien nuo mūsų. Kai tik gausime skrydžių valdymo centro leidimą, tuoj pat išleisme albumą.