hip-hopo kartos vaikis su 7” rankoje

Dešimties susigundęs klasikiniu soul, penkiolikos suviliotas hip-hopo ir didžėjavimo, Londone besitrinantis Liamas Large šiandien yra vienas solidesnių 45 kartus per minutę apsisukančių septyncolių plokštelių kolekcionierių. Žinoma, neapleidžia ir grojimo, kūrybos bei meilės hip-hopo kultūrai.

Prieš penkiolika metų grojiko karjerą pradėjęs radijo stotyje, Liamas greit įsitrynė ir į vietinius klubus, trumpam iš Londono persikėlė žmonių šokdinti į Mančesterį, o dabar tęsia pradėtą darbą sostinėje.

Jei atvirai, tai tokią muziką Londone šiandien “prastumti” sunkoka. Žmonės išlepę, nes pasirinkimas tikrai milžiniškas, taigi niekas nesivargina sugaišti kiek daugiau laiko muzikai ar veiksmui, kuriam prireikia kiek daugiau įsigilinimo ir dėmesio”, – atvirauja Liamas ir priduria, kad, jo nuomone, kituose, mažesniuose miestuose tokią muziką groti lengvau, nes publika yra paprastesnė ir atviresnė. Paklaustas, kur paprastai leidžia laiką, kai neužsiima plokštelių rūšiavimu, kūryba ar grojimu, vaikis deklaruoja ištikimybę draugams – kur jie rengia vakarus, ten atsiduria ir jis.

Prakalbus apie tarp bendraminčių neblogai žinomą ir dažnai pavydžiai nužiūrimą Liamo vinilų kolekciją, šis pradeda kuklintis. „Na, ji didelė, bet ne milžiniška. Kaupti ją pradėjau dar būdamas visai mažas, iš kišenpinigių įstengdavau įsigyt vieną LP per mėnesį. Todėl, kol neturėjau pinigų, kaupimas buvo lėtas. Vėliau susiradau kiek turtingesnių draugelių, jie pirkdavo įrašus, o grodavom juos visi kartu”, – prisimena jis ir susizgrimba, kad nebežino, kuris egzempliorius kolekcijoje atsirado pirmiausia. Suėmęs save į rankas gret pasitaiso: „Pirmoji soul plokštelė buvo Otis Redding, hip-hopo – Doug E Fresh “The Show”, tuomet tai buvo tokia jėga! Paskutinis kolekcijos papildymas – “Sly, Slick and Wicked”.

Pastaruoju metu, kainoms išaugus bene 10 kartų, dėl trokštamo 7” tenka kovoti ne tik su gerai pažįstamais kolegomis, tačiau ir su beveidžių ‘ebay’ aukcionų dalyvių iš visos Europos ar Japonijos plačiai pravertomis piniginėmis.

„Daugelis bendruomenės narių – internetiniai anonimai, ir tai nėra taip jau smagu ar įdomu. Anglijoje daugumą bendraminčių pažįstu asmeniškai, tiesa, ir su bene visais pagrindiniais Europos bei JAV kolekcionieriais ir vinilų „dileriais” esu susidūręs akis į akį. Manau, Anglijoje branduolį sudaro viso labo 20 žmonių, na, čia tokie patys “masyviausi”, – teigia Liamas.

Bandydamas įsigyti brangesnį įrašą nagingasis kolekcininkas sukasi, kaip išmano – perka tai, ką vėliau numano parduosiantis brangiau, arba maino jau turimus vinilus tam, kad galų gale įsigytų tą vertingąjį. „Esu už kai kuriuos sumokėjęs 500 dolerių ar net daugiau, bet tai vis pinigai iš perpardavimų. Neturiu tuščios čekių knygutės, kaip kai kurie kolekcionieriai, taigi reikia suktis, kaip galiu!”

Į šiandieninę elektroniką Liamas žiūri gana atsainiai. Neneigia klausantis tik gyvos muzikos, tačiau deklaruoja tai, kad svarbiausia skambesyje jam – širdis. „Na, klausau aš tos elektronikos, bet tikrai ne techno ar kažko panašaus. Kartais mėgstu elektroninį hip-hopą, dancehall ir panašiai. Bet bent jau žmogaus balsas visame tame tiesiog būtinas”, – kalba kolekcininkas.

Kad nepagalvotumėt, jog Liamas gyvena iliuziniame 7-ajame dešimtmetyje, reikėtų paminėti, jog jis yra ir atsidavęs hip-hopo kultūros išpažintojas. „Daugelis mano draugų yra iš tos srities. Asmeniškai aš, manau, su hip-hopu turiu daugiau bendro negu su bet kuo kitu”, – beveik rimuodamas dėsto britas ir net nesirengia nutilti.

„Daugelis dabar sieja save su ta kultūra, nes tai madinga, madinga taip rengtis ir kalbėti. Aš niekada nesivaikiau madų, tiesiog myliu tai. Ypač myliu šios kultūros kūrybingumą, išradingumą ir išraiškos galimybes. Šiuo metu visa tai gana išsiblaškę ir hip-hopas nėra toks aštrus, kaip buvo, baisu net sakyti, bet kartais jaučiu, kad visa tai pradeda išsivadėti. Mes ne tokie ir viskas nebe taip, kaip 9-ajam dešimtmety. Kultūra tapo labai komercinė. Nors aš tebejaučiu tam tokią pačią aistrą, kaip ir būdamas dvylikos” Hip-hopo šaknys – dinamiškos ir su revoliucijos ugnele, ir jei tai tave pagriebia, nepaleidžia visą gyvenimą”.

Beliko sudėti paskutinius pliusus Liamo CV – be kolekcionavimo ir audiotekos perlų pristatinėjimo vakarėliuose vaikinas dar spėja remiksuoti, kartu su DJ Fryer lenkti nugarą įrašų kompanijoje „Jazzman Records”, prodiusuoti slapyvardžiu Portside, kurpti kompiliacijas bei rašyti kultiniam leidiniui “Wax Poetics”.