[Book Ore] Benoit Duteurtre “Mergaitė ir cigaretė”

Kartais tiesiog taip nutinka. Vienas atsitiktinumas apverčia visus planus, nutraukia svajones, palieka be batų ir galiausiai sužlugdo gyvenimą. Taip yra nutikę man, taip kada nors nutiks tau, taip nutiko ir knygos “Mergaitė ir cigaretė” herojui, kurio vardas nesvarbus (dėl to romane net ir nepaminėtas).

Kaip jau nebekeista, prancūzams vis miegot nenuoda klausimas – rūkyti ar uždrausti? Novelistas, muzikantas ir muzikos kritikas Benoit Duteurtre savo tinklapy (duteurtre.com) patraukliai pučia tabako dūmus, tuo tarpu perskaičius jo knygą taip ir lieka neaišku – skatina ar koneveikia rūkalius. Ketvirto viršelio autoriai lygina rašytoją su F.Kafka ir jo utopijom, bet man šis romanas-apsakymas greičiau pasirodė “beigbederiškas”. Dėl žioplų, nevykėlių, todėl nenuobodžių veikėjų ir panašaus rašymo stiliuko. Nors, matyt, kiekvienas prancūziškai ironiškas žvilgsnis paskui velka Tą šešėlį.

Bet ką aš čia.
Pasirodė, kad autoriui rūpi kasdieniškai globalios šiuolaikinės visuomenės problemos. Kas kodėl ir kur gali uždrausti rūkyti? Kaip reikia auklėti vaikus, kad anie “neužliptų ant galvos”? Kiek toli gali nueiti realybės šou? Ar moralu nuteisti žmogų myriop? Įvykiai voratinkliškai susiraizgę kaip kokiam Dano Browno super svarbiam ir sudėtingam tyrime.

Po truputį senka mano neapykanta pagrindiniam knygos herojui – vaikų nekenčiančiam, paaugliškam rūkaliui, nuolat teisiam snobui. Tai natūralu tik dėl to, kad kiti knygos veikėjai yra dar labiau trenkti. Miestelio mero patarėjai valdybos klausimais – snarglių dar nenusišluostę bambliai. Buvęs kalėjimo mirtininkas tampa nacionalinės reikšmės didvyriu po to, kai priskina puokštelę lauko gėlių ir iš jų išdėlioja kažką panašaus į banalią frazę “tegyvuoja gyvenimas”.

Paradoksalu, nes gyvenimą garbina žmogus, kaip paskutinio noro reikalavęs cigaretės su žole. Kas dar. Generalinė tabako kompanija remia realybės šou, kurio dalyviai – teroristų įkaitai. Prizas – viešas galvos nukirsdinimas. Ką pasakysite? Man vietomis buvo absurdiškai juokinga, nors dažniau gan kvailoka. Knygoje piešiama visuomenė, kurioje negali gauti to, ko nori.

Žmonėms į tai aišku nusispjaut. Jie ramių ramiausiai gyvena bendroje Respublikoje (matyt, čia aliuzija į ES): kas vakarą žiūri televizorių, meta ir kitiems draudžia rūkyti, eina pasivaikščioti Bušo alėja, atsiskaito pinigais, kuriuos vadina euroleriais ir pan. Tik teisuolis herojus rūpinasi savo komfortu ir eina prieš susiklosčiusią padėtį. Nemyli ir nenori vaikų, rūko tualete, negarbina TV dievukų. Tad ir baigiasi jam liūdnai. Pirma netekęs garbės, paeiliui praranda darbą, laisvę, draugus, orumą, draugę. Kol galvos irgi netenka.

Lengvas skaitalas lietingam vakarui, sakyčiau. Knygelės (kažkaip gėda jai duoti Knygos vardą) dizainas sukurtas taip, kad primintų cigarečių pakelį. Taip, kad skaitytojas iškart norėtų čiupt ir sutraukt porciją kancerogenų į plaučius. Rūkyti vis dar elegantiška. Ne?