Menų sintezė

Įsivaizduokite kiekvieno meno studento utopiją: vieniša sodyba, apsupta neaprėpiamų tolių, kurioje jus išskėstomis rankomis pasitinka organizatoriai, paima už rankytės ir vedasi pro neįtikėtinus workshopus (principas – pasidaryk pats), aikčioja nuo kiekvienos jūsų idėjos ir tuoj pat atneša tą gyvybiškai reikalingą vielos ritinėlį. Kas nors netyčia išniręs iš fotolaboratorijos tamsos tuoj pat pasigauna jūsų idėją, pasiūlo bent trisdešimt plėtojimo variantų ir viskas baigiasi draugišku kūrybiniu sprogimu, kuris kaip supernova tęsiasi savaitę, maitinamas vegetariškai gurmaniškos virtuvės ir Aukštaitijos horizontų.

Jei esate bent truputį pažįstamas su Dailės Akademijos pasauliu, tik kreivai šyptelėsite – praktikos, turinčios tapti nesibaigiančiomis meno fiestomis atvirame ore, dažniausiai užgęsinamos alaus upėmis ir ašaromis dėl neteisingų (ir pernelyg teisingų šalia esančiam broliui) įvertinimų. Taigi “Menų Sintezė” užsimoja užpildyti visas šias spragas ir pagirdyti ištroškusiuosius kūrybos. Veiksmo vieta – netoli Dusetų esantis išvaizdus vienkiemis, veiksmo laikas – rugpjūčio pradžia, kai kažkodėl staiga nelietuviškai ima ir nelyja, kai visą savaitę dangus skaidrus it Zarasų ežerai, o naktimis krinta žvaigždės. Tik atvykus ir išlipus iš mašinos pribėga Ingra, suorganizuoja greitą palapinės pastatymą mums, vėluojantiems kvaileliams, ir padrąsinamai paėmus už rankos vedasi į susirinkimą, pakeliui papasakodama apie sintezę, sintezavimą ir idėjų regeneravimą, entuziazmo dozė tokia didelė, kad užkrečia ir mūsų užrauktus snukučius. Susirinkimas vyksta žvakių šviesoje, dalyvauja apie 50 jaunųjų menininkų, atstovaujančių įvairioms dailės sritims, yra ir keletas muzikantų, tyloje perskaitomas manifestas, ir tuomet aš pagaliau suprantu – tai rimta. O šį įspūdį dar labiau sustiprina pasiryžimas laikytis sauso įstatymo – susigėdusi pašnairuoju į savo alaus butelį ir nebeatsikemšu antro.

Taigi, kas yra sintezė ir ar įmanoma Lietuvoje įgyvendinti utopiją? Visas projektas nuo pradžių iki galo suorganizuotas pačių studentų, įrodydamas, kad Dailės Akademija pagaliau ėmė ir subrandino sąmoningą kartą, kuri yra pajėgi realizuoti savo talentą. Sodybos erdvės transformuojamos: kluone įkuriamos keramikos dirbtuvės, moliniam namuke – fotografijos labaratorija, o kieme visi norintys tapyti gruntuoja drobes. Sintezė, šypsodamiesi teigia dalyviai, yra daugiaprasmis reiškinys, tai sąlytis, transformacija ir kartu gimimas, todėl kiekvienas workshop‘as yra atviras, kiekvienas dalyvis gali naudoti bet kurią mediją, skatinami patys keisčiausi projektai.

Iš ryto išmirkusi ežere einu apsižvalgyti ir itin maloniai nustebina sodybos dinamika: pusnuogiai fotografai krykštaudami laksto aplink, prisigaminę pinhole iš skardinių, kibirų, bei kartono dėžių, jie fiksuoja viską ir visus; zuja šienu aplipę skulptoriai, kurie ieško sausų medžių ugnies skulptūroms; dizaineriai kaip vaikai taškosi moliu, atradę jame geidžiamą chaosą. Sintezė vyksta ir jai neįmanoma atsispirti, ji įtraukia, pažaidžiu keramika, pasigaminu pinhole ir pasiėmusi kamerą pradedu fiksuoti šitą šėlsmą.

Sintezė yra bendravimas ir dialogas, todėl visi čiauškėdami kaip didelė šeima nuolankiai pasiėmę po dubenėlį laukia bendrų pietų, gaminamų dviejų savanorių entuziastų. Išgirdusi, kad maistas vegetariškas, kaip kiekvienas mėsėdis suraukiu nosytę, bet po to keliauju kaulyti antros porcijos. Vakare, po gurmaniško kino seanso, po atviru dangumi, kai prie laužo įvyksta muzikinė improvizacija ir MC mūšis, pagaliau atsikratau bet kokio skepticizmo – projektas pavyko ir jis reikalauja tęsinio, rezultatus bus galima pamatyti rugsėjį planuojamose parodose Menų Spaustuvėje, Romantika 2 ir UMI, nors tai tikriausiai iki galo neatskleis viso egzotiško proceso skonio. Savaitės nesugadino nei amžina problema – „kas, po velniais, suėdė mano sūrelį?“, nei uodai, nei kartais užplūstantis nuovargis ir lietuviškas murmėjimas. Nežinau kaip jūs, bet aš čia atkeliausiu ir kitais metais, atsivešiu savo Londono išlepintus kursiokus ir atiduosiu juos uodams, bei sintezės šėlsmui. O gal įkalbinti kokį dėstytoją, kad atvažiavęs paskaitytų paskaitą?