Vilniaus reivas: Ruduo? Ruduo!

Vakar lijo.Užvakar lijo. Ir anksčiau buvo šlapia. Sinoptikas Sakalauskas, primenantis fermerį iš Marijampolės, pasakė tvirtai: “Nebebus bobų vasaros”. Nebešvies saulė, nekandžios uodai, nešoksim openeiruose…Nebebus vasaros!

Taip, ruduo manęs nežavi, ir nežinau, kas čia kaltas – lietus, lapai ar tas vėjas. Gal gimtadienis arba tai, kad atrodo, jog natūraliai ir iš širdies muzikos kuriama vis mažiau. Kokybiško garso – išsiskiriančio, nustebinančio ir glostančio širdelę – jo trūksta. Vieni sakys, kad taip yra dėl interneto poveikio, kiti primins, kad šokių muzika – joks undergroundas, sugebantis atsispirti komerciniams procesams, tretieji išdėstys apie krizę ravelande. Kiekviena tokia teorija savaip yra įdomi ir verta dėmesio, todėl net neverta jų analizuoti ar vertinti objektyviai.

Visa tai persiduoda ne tik tiesiogiai per vinilus, CD ar mp3. Iš esmės, išgirsti kažką naujo šokių aikštelėse taip pat darosi problematiška. Esame persisotinę, nes viską žinome? Mūsų jau nestebina pasirodymai tų, kurių taip laukėme ir dūsavome „va, kaip norėčiau išgirsti…“ Promouteriai, dirbantys kaip konvejeriai, veža visus, pradedant ATB, oakenfoldais, MTV danceflooro karaliais, baigiant sunkiasvoriais minimalistais ar naujai atrasto house žvaigždūnais. Vieni apie tai diskutuoja forumuose, kiti skaičiuoja svetimus pinigus ir veda statistiką – apsimoka ar ne šokdinti žmones Vilniuje. Visi sutinka – svarbiausia kokybė, ne kiekybė. Bene geriausiai šį rudenį tokiam fone žiūrisi Milkbaras, maloniai nustebinęs ne kartą. Sutik, Pablo Bolivar, Agnes, Mike Shannon ar Sascha Funke skamba šviežiai ir neatrastai.

http://www.youtube.com/watch?v=XUsOpgEXafI
shidlas – dega @ milk bar

Jei žiemą pieno baras sutiks su Akufeno jazzy kokteiliais ir daugiau kilovatų, išsipildys dar viena mano paauglystės svajonė – juk mes vis dar tikim idealais, ar ne?

http://www.youtube.com/watch?v=gpprW1QRZiA
Deep House / Akufen – Installation

Dar yra Woo ir Funky Monkey. Pirmasis atranda save aštuoniasdešimtuosiuose, kai muzika dar buvo tik muzika ir aš su nekantrumu laukiu lapkričio, kai kultinis personažas Robotnickas pasigrobs mane į savo kosminę odisėją.

http://www.youtube.com/watch?v=_vC66K1w2yU
Alexander Robotnick @ L-Ektrica_part 1

Antrasis jau sužibėjo supermoderniais čiaupais tualetuose ir trečiadieniais su Vidžiu. Beje, kalbant apie jį – kaip patiko Ame ir Phonique? Gal būsiu nemadingas ir pasakysiu, kad šiek tiek nusivyliau. Bent jau Franku, iš kurio tikėjausi daug daugiau. Aišku, galima kaltinti priverstinę blaivininkystę, atsiradusią dėl įstatymų, atspindinčią tipišką lietuvišką valdžios požiūrį. Ir ne tik į alkoholį.

Muzika – dalykas malonesnis ir džiaugsmo teikiantis daugiau, nei politika. Ruduo šįkart pasitiko krūva kompiliacijų, kurių priešaky – dar vienas Fabric (Ricardo Villalobos), naujas DJ Kicks (Booka Shade) ar penktasis Body Language (Chateau Flight.). Kažką išskirti sunku, nes faktiškai nieko naujo nėra. Na, nebent tai, kad nauja prodiuserių mada – remiksų konkursai, kažkuo panaši į TOP SHOP reklamas. Kad šiais laikais remiksuoti gali visi, turintys Apple ir šiek tiek kantrybės, aišku ir taip, tik ar verta taupyti idėjų, jausmų bei emocijų sąskaita? Ir tik nereikia verkšlenti, kad tai galimybės naujiems talentams, sunkiai siekiantiems pripažinimo ir kelio į žvaigždes. Talentas tuo ir talentas, kad sugeba atsiskleisti ne tik šiltnamio sąlygomis. Kad taip vis dar galima, įrodyti galima pavyzdžiais iš Lietuvos. Vienas įdomesnių rudens projektų – „Wett“ rodo, kad ir pas mus daro ne tik dėl šlovės, mergų ir kokaino.

Linkiu sėkmės ir ne tik jiems. Dar tiems, kurie valandą stovi eilėje, kad išgirstų muziką, tiems, kurie naktimis klijuoja plakatus ir tiems, kurie šoka iki paryčių. Ačiū Jums ir būkit šiltai!