JAHCOOZI: esame labai teigiamai nusiteikę

Jei negirdėjote nei jų pirmos singlo, nei jų pirmo albumo, tai turbūt juos atsimenate iš šiemetinės “Bpitch Control Camping Compilation”. Jų gabalas BLN nešė visos kompiliacijos vėliavą.

Išleidę savo naują albumą “Blitz’n’Ass”, viena įspūdingiausių 2007 -ųjų metų grupių JAHCOOZI atvažiavo Lietuvon jo pristatyti ir čia mes susitikome.

JAHCOOZI ne mažiau nei muzika garsėja savo dainų žodžiais, kuriuose Sasha pop kultūrą maišo su žemėm ir vėl ją prikelia melodinguose priedainiuose. Ji taip pat viena iš GRIMETIME vakarėlių organizatorių, Robot Koch be JAHCOOZI dar dalyvauja dviejuose visiškai kitokiuose projektuose AUTODRIVE ir THE TAPE. Gaila, jis neatvažiavo į pasirodymą Vilniuje, Milk Bar. Tačiau čia buvo Sasha Perera, per koncertą visiškai apkerėjusi kiekvieną bent pažvelgusį jos pusėn, ir bosistas – visų galų meistras Oren G aka Baba O.
Mus nuvedė į šešiakampį kambarėlį Milk Bar korio centre, kur mes prisėdome ir nė nesupratau, kaip greitai prabėgo tas pusvalandis.

Iš kur atsiranda jūsų daina?

Sasha: Tai panašu į žaidimą kamuoliu. Dažniausiai aš parašau žodžius ir ateinu pas Oreną, kad jis pakomentuotų. Mums geriausia įrašinėti kartu su Orenu, nes visi kiti labai nekantrūs, o atėjusi pas Oreną žinau, kad galėsime dirbti netrukdomi, kol viską padarysime ir niekas nereikalaus valgyti, neaiškins, kad per ilgai užsisėdėjo ar kad jau laikas eiti.
Orenas: Mums patinka pasidalyti darbus, tačiau kartais mums patinka dirbti kartu. Robot Koch labai mėgsta dirbti vienas, todėl kartais jis programuoja vienas, aš miksuoju vienas. Kartais dirbame dviese, tie du – dažniausiai aš ir Sasha kartu įrašinėjame studijoje, o Robot tuo metu namuose programuoja. Paskutiniame etape mes susitinkame.
S: Bet įrašinėdami pirmą albumą tryse dirbome daugiau.
O: Kartu dirbti gerai. Viskas vyksta daug greičiau.

Sasha, tu rašai dainų žodžius, ar vaikinai tau visuomet pritaria?

S: Yra visko buvę…
O: Jo???
Sasha: Bet diskusijos nė karto neįsisiubavo. Tiesa pasakius, gaunu tai, ko noriu (juokiasi). Aišku, jie man pasako, kad jiems kažkas nepatinka ar kad per žiauriai varau.
O: Aš ir Robotas, iš esmės, mėgstam jos dainų žodžius, kartais tik nesutariam dėl kokios nedidelės dalies. Kartais daina nepatenka į albumą, nes mums nebepatinka.
S: Bet tai įtakoja kiti dalykai, bendras rezultatas. Pastarojo albumo (Blitz ‘n’ Ass) paskutinė eilutė buvo truputį įžeidžianti, tačiau tai tapo JAHCOOZI dalimi.

Kaip nusprendi, kurią dalį dainos dainuosi pati?

S: aš visuomet dainuoju savo dainų žodžius, o kviestiniai MC – savo. Manau, žmonėms mes patinkam ir dėl muzikos, ir dėl dainų žodžių. Žmonės mėgsta šį derinį arba ne.

Yra žmonių nemėgstančių tavo dainų žodžių?

S: Yra žmonių, kurie sako, kad pirmas mūsų albumas buvo pankiškas, aplenkė laikmetį ir buvo undergroundinis, o štai antras – pop. Tačiau mes norėjome, kad antras albumas turėtų pop atspalvį ir manau, kad antrasis yra daug nuoseklesnis. Kiti žmonės sako, kad antrasis albumas jiems patinka labiau, nes jie gali jo klausytis daugiau nei du kartus. Nuostabu, kad žmonės gali turėti savo nuomonę. Kartais kai grupė priklauso dideliai įrašų kompanijai ir išleidžia albumą, dėl didžiulio spaudos dėmesio ir reklamos kampanijos žmonės ima jaustis privalantys mėgti tą muziką. Puiku, kai žmonės jaučia galintys kritikuoti ir mėgti arba nemėgti to, ką darome.

Jūsų dainų žodžiai yra apie rasizmą, juose yra feminizmo atspalvių ir daug dalykų, kurie gimsta iš socialinių problemų. Manote, kad žmonės girdi tai atėję į koncertą?

S: Nemanau, kad įmanoma iki galo suprasti mūsų muziką nežinant dainų žodžių. Aišku, atėjus į koncertą aš irgi ne viską suprantu, nes salėse garsas kitoks. Anglakalbiams taip pat lengviau. Mūsų žodžiuose daug kultūrinių nuorodų, supras jas klausytojas ar ne, priklauso nuo jo kilmės. Savo dainų žodžius mes atspausdiname albumo viršelyje, taip pat esame publikavę juos internete.

Daugelis žmonių ne anglakalbėse šalyse nesupranta angliškų dainų žodžių, todėl dainuoja tai, ką girdi…

S: Geriausios pop dainos tos, kurių dainų žodžių žmonės nesupranta!
O: Tada žinia visiems aiški!
S: Niekas net nekomentuoja. Jei žmonės turi ką pasakyti apie mano dainas, tai bent jau jie tai pasako.

Kaip manot ar muzika, kaip ir dainų žodžiai, gali nešti žinią?

S: Tam tikra prasme taip. Tai kitokia žinutė, nes ji netiesioginė.
O: Man tai junginys melodijos ir byto, viskas priklauso nuo to, kaip bytas jungiamas su melodija. Mūsų tikslas padaryti taip, kad viskas derėtų.
Man patinka kai kurios senos klasikinės dainos, kurių emocijos užtaisas slypi keliose eilutėse ir kai tu jas išgirsti esi paskatinamas perskaityti visus dainos žodžius. Toks apibūdinimas tinka net paprasčiausiai dainai sugrotai gitara.

Ar manot, kad žmonių balsas, kaip dainų žodžiai, muzika, gatvės menas gali būti tokie pat stiprus kaip mass media ir taip pat sėkmingai įtakoti jaunus žmones?

S: Manau, įtaka skirtinga. Jei kažką pamatai ir priimi – tu supranti, tačiau ar tai tikrai pasiekia tavo širdį – kitas klausimas.
O: Labai priklauso ar tie DIY dalykai išeina iš uždaro žmonių “kurie žino” rato ar lieka jame. JAHCOOZI taip pat populiari tarp tam tikros grupės žmonių, tačiau yra dalykų, kurie prasidėjo miegamajame, o po to pateko į mass media.
S: Patekus į mass media viskas ima suktis pernelyg greitai, žmonės tuomet tampa kultinėmis figūromis ir privalo užsiimti kitais dalykais, nei prieš tai. Ta prasme gyvenimas baigiasi per greitai, nes mass media objektai pernelyg greitai nusibosta. Žinau muzikantų, kurie groja jau dešimt metų, tačiau paklausk bet kurio žmogaus gatvėje, niekas net nežinos grupės pavadinimo, todėl jie gali eiti apsipirkti ir ramiai sau gyventi. O nišinėse rinkose jie puikiai pažįstami ir gerbiami.

Tu dainuoji “My name is pop culture I won’t die, Ima steel your soul to survive, snatch your pulse to stay alive”(Mano vardas pop kultūra, aš liksiu gyva, pavogsiu tavo sielą, kad išgyvenčiau, pasiimsiu tavo pulsą, kad išlikčiau), kur ta riba tarp pop kultūros ir taip vadinamo undergroundo?

S: Ši daina apie vogimą iš overgroundo, nes overgroundas vagia iš mūsų. Manau, skirianti riba yra labai neryški ir tai yra gerai. Mus įtakoja ir pop kultūra, pvz. tokie atlikėjai kaip Timbaland. Prieš 8-9 metus jis visiškai pakeitė r’n’b sceną ir tuomet varė kiečiau negu daugelis undergroundo scenos veikėjų. Mes neskirstome į juodą ir baltą ir tikrai nemanome, kad reikia šnekėti tik su TAIS žmonėmis ir avėti tik TOKIAIS batais. Manau, turėtume vertinti patį produktą. Yra tikrai puikių pop žvaigždžių. Aš džiūgauju, jei išgirstu Kelis per radiją.
O: Taip pat manau, kad riba neryški. Yra projektų į kuriuos žiūrint matosi, kad jie pagaminti remiantis kažkokia pop formule, jie net nesistengia savo produktams suteikti turinio. Pažįstu atlikėjų Berlyne, kurių tikslas yra ne kurti muziką, o išpopuliarėti. Undergroundo atlikėjai dažniausiai stengiasi į savo muziką įlieti turinio ir būti ištikimais tam, kuo jie tiki. Man tai didžiulis skirtumas. Stalius gamindamas baldus nenori manifestuoti, jis tiesiog dirba. Lygiai taip dirba žmonės, kurie kuria pop muziką. Jie muziką konstruoja, stengiasi, kad ji išpopuliarėtų ir mąsto apie tikslinę auditoriją.
S: Į dainą jie įkergia hito formulę, tai verslas. Tai tas pats kaip sakyti “aš atidarysiu restoraną, kuris uždirbs man daug pinigų”.
Kita vertus, galbūt būdamas muzikantu tu nenori kiekvieną sušiktą vakarą iš studijos keliauti dirbti aludėje. Normalu norėti pragyventi iš to, ką darai, tačiau nemanau, kad verta išduoti tai kuo tiki. Vien dėl to, kad gali nepavykti, o tada svarbu žinoti, kad pasielgei teisingai.
Manau, dabar ta riba tarp pop kultūros ir alternatyvios kultūros dar labiau išblukus, nei buvo ankščiau, mat dabar mainstreamas būti individualiu. Mūsų albume yra tokie žodžiai “Street art meets advertising in your face” (Gatvės menas susilieja su reklama tiesiai tau panosėje), jei nuvažiuotum į Berlyną pamatytum visur išpurkštus trafaretus “Nokia party”. Net filmo “Boratas” reklaminėje kampanijoje buvo gatvės meno. Manau, mainstream kultūra dabar daug labiau domisi undergroundine kultūra, nei prieš 20 metų, mat jiems reikia užsidirbti pinigų, todėl reikia surasti naujų būdų, o undergroundas pilnas idėjų. Žmonėms jau seniai nusibodo reklamos su tetom kalbančiomis apie baltas paklodes.
Mes pamanėm, kad dabar mūsų eilė vogti, todėl ir ta daina panaši į Justino Timberlake.

Žmonės daug kartų bandė įvardinti jūsų muzikinę kryptį, tai neapibūdinama. Kas sąlygoja tokius nenusakomus jūsų muzikos bruožus?

S: Mes visi klausom skirtingos muzikos. Prieš porą dienų klausiau RADIOHEAD albumą, tai nėra 100% muzika, kurią mėgstu, tačiau man patinka jausti skirtingas emocijas. Įkvepia ir tai, ko klausiau kai buvau vaikas ar paauglė.
O: Mes taip pat klausom šiuolaikinės produkcijos, einam į grime, dubstep vakarėlius. Manau, mūsų muziką įtakoja ir įgyta patirtis, ir tie dalykai, kuriuos girdime dabar. Mane įkvepia esminiai dalykai, kurie nepriklauso nuo laikmečio. Dainos struktūra, jausmas, kad viskas dera, laiko nepažįstantis jausmas, kad viskas padaryta teisingai. Didelis paveikslas.
S: Kai pirmą kartą sutikau Robot Koch ir Oreną mums visiems labiau patiko IDM. Mes žavėjomės Pole [Scape recordings] ir pamanėm, kad turime kažką bendro.
O: Taip pat Squarepusher, Aphex Twin..
S: Žodžiu, viskuo kas buvo populiaru dešimto dešimtmečio pabaigoje. Mes domėjomės muzika, kuri tiko ramiam laisvalaikiui, o ne vakarėliams ar klubams. Mes ten nesilankydavome, mums nereikėjo.. Grodavome skvotuose, kur žmonės tiesiog sėdėdavo ir viskas. Mums patiko ta muzika, tačiau stebėti pasirodymus buvo TAIP nuobodu. Du balti vaikinai su laptopais?!
Mes norėjome įtraukti žmones į savo pasirodymus. Nežinau, kas galėtų klausytis grime visą dieną sėdėdamas namie, ši muzika turi klubinės energijos ir puikią aurą. 2stepas nors ir buvo miręs kurį laiką, dabar tam tikra prasme atsigauna. Taigi mes einame į klubus, susitinkame žmones, kurie mums ką nors rekomenduoja ir taip sužinome apie tai, kas vyksta dabar.
O: Manau, mes taip pat įtakoti pažįstamu muzikantų, kurie taip pat gyvena Berlyne, kaip Al-hacha, RQM, Stereotype, MODESELEKTOR, Shir Khan, Chris de Luca vs PHON.o, DJ Maxximus. Jie mūsų draugai, taigi padaro mums remiksų, o mes padarome jiems, įdainuojame jų gabalus.
S: Per internetą ir savo koncertus susipažįstame su žmonėmis, kuriems patinka tai, ką darome ir jie nori pabandyti kažką padaryti kartu. Nemanau, kad turėtume tik tenkinti undergrounda, taigi kartais manau, kad esame kažkur per vidurį tarp undergroundo ir mainstreamo, todėl neturime savo apibrėžtos auditorijos.

Manau, klubai Berlyne taip pat yra kažkur per vidurį.

O: Labai jau ten daug minimalo.
S: Kai iš Londono persikrausčiau į Berlyną irgi taip nusprendžiau, nes Londone ta riba aiškiai jaučiama. Mainstreaminiame klube bus dešimt apsauginių, kurie uždarys duris 4tą ryto ir įjungs visas šviesas. O undergraundiniame klube visi varys ketaminą ir heroiną. Berlyne viskas labiau civilizuota, pats miestas lėtesnis, o Londone visi dirba sunkiai, todėl ir nori “sunkiai” pasilinksminti. Nors Berlynas dabar komercionalėja. Atsiradus pigiems skrydžiams idiotai iš viso pasaulio plūsta į Berlyną linksmintis ir jiems visai nerūpi muzika.
O: Manau jie ir čia atvažiuoja.

Daug britų švenčiančių mergvakarius?

S: Jo, baisu! Tie britai visai išprotėję, todėl moterys ir vyrai negali normaliai bendrauti, kartu nueiti į aludę ir kalbėtis.
90-aisias žmonės važiuodavo į Berlyną norėdami pažiūrėti, kur buvo siena, klubai skvotuose, dabar daugelis atvažiuojančių žmonių niekuo panašiu nesidomi, o be to labai populiaru būti pogrindininku. Ankščiau visi sakydavo “tu smirdi ir neturi darbo”, o dabar atrodo, kad kiekvienas dėvintis marškinėlius privalo pasirišti šaliką.

Tai turbūt dėl to jūs persikraustėt į Berlyną?

O: O ne, mes visiškai kitokie, nei visi kiti.
S: Žinojau, kad noriu būti ten.
O: Aš atvažiavau kurti muzikos.
S: Jis net niekad čia prieš tai nebuvo buvęs! Susikrovė daiktus ir atvažiavo!
O: Susitikau draugą grįžusį iš kelionės, o tas pasakė, kad ten puiki vieta.
S: O dabar Berlynas tampa madingu. Atvažiavęs čia 90-taisiais būtum pamatęs visai ką kitą. Klubai buvo visiškos skylės, juose sukišę nosis į kolonėles linksmindavosi žmonės, blogiau apsirengusių žmonių niekur nebūtum pamatęs. Dabar kitoks vibe, kartais tiesiog nenatūralu, kad vienoje vietoje susikaupia tiek žmonių, kurie domisi menu, muzika ir mada. Tada nevalingai imi galvoti, kur dėjos tie žmonės, kuriems reikia maitinti savo du vaikus ir eit į darbą?! Aišku, jei gyveni Prenzlauerberge, Mitte, Friedrichshaine ar Kreuzberge, tai pats to nusipelnei. Berlynas didelis miestas – kraustykis į Spandau!

Ryt grojate Minske, ko tikitės?

S: Aišku turime išankstinių nusistatymų. Mes niekada negrojome klube, kur yra kazino ir šoka go-go šokėjos. Tai visiškai atitinka įvaizdį, kurį apie Rusiją ir Baltarusiją yra susidarę žmonės iš Vakarų Europos. Na žinai, visiems atrodo, kad ten gyvena mafijozai ir merginos dideliais papais.

Jūs daug koncertuojate, kur jūsų mėgstamiausios vietos?

S: Malazija ir Singapūras. Tai multikultūrinė šalis ir ten buvo tiek daug skirtingų žmonių. Grojome tuntui turtingų malaziečių ir kinų merginų, kurios durniavo ir šoko šokius, kaip iš MTV kanalo.
Arizona taip pat puiki vieta.
O: Kartais geras būna koncertas, o kartais – visa kelionė. Kelionė į JAV buvo nereali. Prancūzijoje turėjome keletą gerų gigų.
S: Paryžiuje praėjusį kartą taip pat buvo puiku. Praėjusiais metais Marselio festivalyje buvo tiek daug puikių žmonių. Oi, ir Tel Avivas kartu su Oreno močiute, mama ir tetulėmis viename klube!
O: Sasha visą koncertą rėkė “Labas Oreno mama! Labas!!!”
S: O Londone visą koncertą prieš mane kaip įbesti stovėjo mano pusbroliai iš Šri Lankos ir filmavo mane mobiliakais.

O kur buvo blogiausia vieta?

(Tyla)
S: Manau, mes labai teigiamai nusiteikę.