Vilniaus reivas: Šaaalta!

Šiaip jau žiema velniškai nyki. Aš, pavyzdžiui, gyvenu beveik kaime ir viskas čia primena Laplandiją, tik be sniego ir elfų. O per Kalėdas galima būtų filmuoti kad ir senos Marijono dainos klipą, nes personažų, šlitinėjančių su vyno buteliais nuo vienų durų iki kitų, daugiau nei reikia. Vienu žodžiu, ši žiema nelabai kuo skyrėsi nuo kitų – nuplikusi besniegė gamta, depresijos požymiai kas antram ir nervingas švenčių laukimas.

Vis dėl to, šokių tokių staigmenų ir naujovių pereinamasis rudens-žiemos pateikė. Du nauji atidarymai – labai jau skirtingi, kad galėtų būti gretinami. Pagaliau sprogo „Pachos” burbulas, o mes tebelaukiam Carl Coxo. Kaip garsūs vardai nepadoriai virsta picerijomis, įsitikinti galima Trakų gatvėje – taip ir supranti, kad naktinis klubas – tai verslas ir grožis. Ne tik grožis. Antroji naujiena – kiek smagesnė. Dubstep.lt įkūrimas – dar vienas įrodymas, kad lietuviai vis greičiau reaguoja į pokyčius šokių muzikos pasaulyje ir stengiasi adaptuoti juos Lietuvoje. Dubstepas man nei patinka, nei nepatinka, bet net ir būnant neutraliam palinkėti sėkmės ir dar daugiau bosų. Juolab, kad dubsteperiai – mažiau radikalūs ir arogantiški nei jų „giminaičiai” DnB gerbėjai.

Turbūt nesunku būtų išrinkti daugiausiai dėmesio per pastaruosius mėnesius sulaukusį svečią Vilniaus klubiniame gyvenime. Ellen Alien, žmogus-brendas, iki Naujųjų grąžino senas skolas ir 2008-uosius pasitiks ramia sąžine. Tiesa, negali sakyti, kad grojo ji blogai – muzikiniu aspektu viskas tikrai buvo daugiau ar mažiau su pliuso ženklu. Įsiminė matyti vaizdai – minia, lyg zoologijos sode filmuojanti personą už pulto. Na, diskžokėjas – unikalus menininkas, bet ar pagarbą reikia demonstruoti taip? Juk į klubą einame šokti, o ne žiūrėti. Iš kitos pusės, tokių įvykių fone įdomiai didėja žmonių, papildančių „klubinėtojų”-ekspertų gretas. Šie gi, kartais padovanoja nepakartojamų juoko akimirkų, tokių kaip „Timo Mass grojo hausą ir psy trancą”. Panašiai kaip tas G.Kubilius, kur krepšinio varžybas komentuoja. Vis dėlto, „Gravity” vardais nenuvylė – Steve Bug atrodė grėsmingai.

Žiemos pradžia sėkminga buvo tiems, kas renkasi prekę lietuvišką. Prizų siurpizų mestelėjo hauso atstovai. Vidis, save perduodantis per, mano nuomone, talentingiausio prodiuserio Lietuvoje Mario Basanovo rankas, blykstelėjo Gilles Petersono akyse ir trackliste, tuo tarpu „ryralistai” Kalėdoms padovanojo antrąjį „Ryralio Cafe” dublį. Skamba kokybiškai, o tinka ir šokiams, ir automobiliui. Didžiuotis verta.

Dar per tris mėnesius įsiminė „Woo”, su savo disco-tekomis. Nuo Italijos pensininkų iki Niujorko bohemos, nepamirštant ir Saulty ar Martin Virgin. Druskininkai, atrodo gaus tą „muzikinės sostinės statusą”. Legendą, panašią į „Utena – „techno sostinė” ar Šiauliai – dramenbeiso.

Žiemą iš tikrųjų daug laiko praleidi klausydamas muziką. Nesvarbu kokią – Barry White ar Burialą. Šio antrasis albumas „Untrue” tiesiog verkia, tačiau net jei nepatinka ašaros, negali neįvertinti.

Taigi, Kalėdos. Ar jūsų katinas pasakė labas?

vaizdas www.awkilla.tik.lt