SWEETNESS THEORY ir FLAXON @ „The Face”, sausio 12

Naujojo Kauno muzikinio klubo „The Face” bendrasavininkas Simonas Petkevičius kol kas bando tesėti pažadą paversti šią vietą „tikra oaze alternatyviems muzikos stiliams”. Toks pareiškimas iš žmogaus, savo kaukuolėtiškų kaklaraiščių įvaizdžio grupę populiarinančio „Puikiajame šou” ir „Padainuokime”, skamba įtartinai, tačiau, apsilankius sausio 12-osios SWEETNESS THEORY ir FLAXON (deja ne KLAXONS) koncerte pačiame „The Face”, norisi suteikti Simonui antrąją galimybę.

Klubas nustebino šilta atmosfera, kurios nesugadino padrikokas barmenų darbas, ar tokie akibrokštai, kaip kad nepajudinamos kėdės koncertų salėje. Organizuotumo stoką kompensavo besišypsantys lankytojai ir smagi muzika, pvz. FRANZ FERDINAND.

Dar daugiau jaukumo įnešė pirmieji tą vakarą pasirodę kauniečiai SWEETNESS THEORY. Vietiniai publikai gerai pažįstami ir praėjusių metų Eurovizijoje šalies mąstu sužibėję vaikinai ilgai ieškojo tikrojo savo veido, kol pagaliau, po kelių pasikeitimų sudėtyje, atrado aukso vidurį. Kaip prieš koncertą skelbėsi jie patys – „Tai bus ypatingas vakaras, turime paruošę pačią geriausią programą per visą savo gyvavimą.” Melodingos gitaros, stiprus vokalas ir visiškai šviežio klavišininko įnašas pateisino pažadus, sukurdami kokybišką skambesį, retkarčiais lygintiną su tokiais grandais kaip LIFEHOUSE ar SWITCHFOOT. Kita vertus, nei sweetnesų profesionalumas, nei primityvūs vokalisto bandymai užmegzti ryšį su publika („na davai, pajudėkit”) per daug neišjudino pastarosios. Padėtį išgelbėjo hitas „Save Me”, dar pernai tapęs SWEETNESS THEORY vizitine kortele. Išgelbėjo tiek, jog pasibaigus nepilnos valandos programai, niekas nenorėjo paleisti vaikinų nuo scenos. Į žiūrovų „pakartot!” grupė atsakė dar trimis kūriniais.

Sweetness Theory – The Ghosts of my Dream

SWEETNESS THEORY scenoje pakeitė to vakaro vinimi turėję būti pop-punk grojikai FLAXON, kurie iš esmės yra trys nebe pirmos jaunystės verslininkai, 2007-ųjų pradžioje nusprendę realizuoti save muzikoje. Pasirodymą pradėjo GREEN DAY dainos „St. Jimmy” koveris, sudominęs bene visą „The Face” publiką. Tolesnės, jau pačių FLAXON kūrybos dainos, išlaikė tą patį greendayišką skambesį, sumaišytą su BLINK 182 akordais ir dainų žodžiais apie „Karinos krūtinę” ar „Stasę Staselę”. Publikai išsišėlti to pakako, bent jau pradžioje. Koncertui artėjant į pabaigą Simono (pasikartoju: FLAXON vokalistas, „The Face” bendrasavininkas) balsas vis silpnėjo, būgnininko akyse dingo entuziazmas, o bosistas nustojo šūkauti šypseną keliančius „One, two, three, four” ar „Sex, drugs and Rock & Roll!”. Paklausę „Gal jau mums baigti groti?” ir nesulaukę ypatingų prieštaravimų vyrai paliko sceną, pasisakydami „darantys pertraukėlę”. Pertraukėlė užsitęsė iki pat klubo užsidarymo.

Flaxon – Chat’as

Nepaisant nykios koncerto pabaigos, sausio 12-ąją geru žodžiu turėtų minėti tiek abi pasirodžiusios grupės, tiek ir visas „The Face”. SWEETNESS THEORY tai buvo dar vienas priminimas apie save ir klausytojų supažindinimas su naujaja programa, FLAXON – vertinga koncertinė patirtis, o pačiam klubui – žingsnis link įsitvirtinimo lietuviškajame alternatyvios muzikos pasaulyje. Sekantys žingsniai – sausio 19-osios REBELHEART „Tribute to MARILYN MANSON” ir sausio 26-osios MANO JUODOJI SESUO retrospektyvinio albumo pristatymas.