ZOMBIE NATION: „Didžėjavimas – tarsi atpildas”

„Fingers never stop touching you touching you…” – niūniuodama lekiu į susitikimą su Dekathlon Records ir UKW records savininku, hitų Kernkraft 400, Lower State Of Consciousness autorium, Black Toys albumo pasirodymo kaltininku ir šviežiai iškeptos, tačiau išsyk didelio dėmesio susilaukusios Gizmode dainos kūrėju Florianu Fosteriu arba Zombie Nation. Na, štai prieš mane ir stovi paprastas, barzdotas, smagiai besikvatojantis ir draugiškai besišypsantis electro-techno grojikas iš Miuncheno, o mus filmuoja nė per žingsnį nesitraukiantis trumpulis jo palydovas. Nusišypsau ir be ilgų ceremonijų pradedu.

Kokį darbą dirbai prieš Zombie Nation projektą?

Seniai seniai grojau su grupe. O tu turi omeny normalų darbą? (Linkt linkt). O taip, turėjau visokių. Mano pirmas darbas, kai dar buvau mokyklinukas, – dalinti lankstinukus. Po to dariau daug „šystinės” veiklos – teatre nešiodavau sunkius daiktus, buvau pagalbiniu filmų statymuose. Vėliau dirbau viename klube reklamos vadybininku, rašydavau tekstus laikraščiams apie tą klubą. Mmmm, ir kažką dar dariau, net nebepamenu…

Na, aišku. Taigi galop įkūrei Zombie Nation, o po to dar ir John Starlight atsirado. Koks skirtumas tarp Zombie Nation ir John Starlight?

Aš irgi apie tai galvoju! John Starlight buvo pagamintas todėl, kad nebegalėjau išleisti visų įrašų Zombie Nation vardu – jų buvo per daug. Norėjau, kad būtų linksmiau, daugiau disco, bet paaiškėjo, kad John Starlight daug sunkiau įgyvendinti. Dabar nebežinau, ką su juo daryti.

Ar turi savo muzikos dievukus?

Yra žmonių, kuriuos gerbiu, tačiau ne dievinu.

Gal gali paminėt pavyzdžių?

Kad aš net neturiu mėgstamiausio atlikėjo.

Ar tu ko nors ilgiesi iš tų laikų, kai grodavai nelegaliuose undergroundinės muzikos sandėlių vakarėliuose?

Jie būdavo labai smagūs, nors buvo ir daug darbo. Reikėdavo dirbti prie durų, prie baro, visados organizuoti afterparčius, tad didžėjavimas buvo tarsi atpildas – valandą grodavau, tik tada dėl viso kito nesukdavau galvos. Buvo gerai. Ko ilgiuosi? Gal kažko, bet gyvenimas eina toliau, supranti? (Šypt).

Prieš kelis metus apibūdinai savo muzika kaip „zombiško garso, electro-techno, electro punk“. Kaip ji pasikeitė?

Dabar stengiuosi prie viso to pridėti dar ir soul. Tai ne house, bet man patinka muzika su geru beatu, šiltais garsais. Stengiuosi kurti šiek tiek sunkesnę muziką, bet kartu ir malonią. Turi būti smarkus groovas ir… Tiesiog leidžiu pačiam save nustebinti – atėjęs į studiją negalvoju, kad daina turi skambėti taip ar anaip. Pradedu dirbti, ir pasipila siurprizai.

Iš kur semiesi įkvėpimo muzikos kūrybai?

Kai groju klubuose, kartais kažkas įkvepiančio nutinka. Taip pat įtaką man daro garsai lauke: traukiniai, mašinos – pasaulio garsai.

Tavo hitas Kernkraft 400 buvo apdovanotas auksiniais ir platininiais diskais, kuriuos pasikabinai namų tualete. Ar tie diskai vis dar ten?

Iš kur tu tai žinai (juokias)? Nesugalvojau, kur juos kabinti, o tualetą juk irgi reikia papuošti – tai jie sau ten ir kabo.

Lietuvos interneto portalai rašė, kad mum pristatysi savo naujausią programą, kurią „supranta tik kosmosas”. Ką turėjai omeny?

Kas? Kosmosas? Iš kur ištraukei (kvatoja)? Tik kosmosas, ką tai reiškia? Aš taip nesakiau, bet skamba įdomiai (labai kvatoja). Aš pats galėčiau paklausti, ką čia kas turėjo omeny.

Garsėji pamišėliškomis kaukėmis bei kvailiojimais savo pasirodymuose. Ko tuo sieki?

Kad linksmiau būtų. Užsidedu kaukę, ir kažkaip kieta. Žmonės patys dažnai sako: „Ei, užsidėk kaukę!”, tai ir užsidedu. Būna, kartais ir nenoriu dėtis jokių kaukių, bet, kai ateinu į klubą, manęs ima labai prašyti…

Dėvėsi kaukę šiąnakt?

Gal ir dėvėsiu.

Kokį įspūdį tau padarė Lietuvos electro-techno gerbėjai po tavo gyvo pasirodymo prieš kelis metus GALAXY?

Buvo smagu – mieli žmonės, aplinka. Sulaukiau šilto sutikimo ir išlydėjimo. Tu irgi ten buvai?

Deja, tada dar neturėjau teisės nė į vairavimo kursus užsirašyti… O kas dėsis GRAVITY šiąnakt?

Man pačiam įdomu sužinoti! Turbūt bus neblogas vakarėlis.

Vakarėlis buvo tikrai neblogas. Neskaitant kelių „sunglasses at night” savininkų (vienintelio tipo žmonių, taip mane pykdančio), priekaištų nelabai sugalvoju. Zombie Nation žavėjo monstriška kauke, iš koto verčiančiu electro-techno ir jokių pjovimų ar lengvų perėjimų. Ilgai lauktas atlikėjas neleido nė kokteilio baigt ramiai išgert, užtat minia ūžė, klykė, šėlo – žodžiu darė, kas ką mokėjo. Seniai GRAVITY nematė tokios vakaruškos, o aš nežinau, ar apskritai mačiau tokį savą ir draugišką didžėjų – visi, kas netingėjo, ėjo jam patapšnot per petį, pagirt už nerealų vakarėlį ar šiaip apie gyvenimą porą žodžių persimest. O šis linksmai šypsojo, čiauškėjo ir žadėjo atvažiuoti dar. Lauksim!