Balandžio kinas

Receptas labai paprastas – paskambinate darbdaviui (dėstytojams, mokytojams etc.) ir paprašote dviejų savaičių atostogų, tada čiumpate savo santaupas, skubate į „Coca-Cola Plaza” arba „Skalvijos” k/t ir tvirtai užremiate duris: jums niekas neturi trukdyti! Sėdate į patogią minkštą kėdę ir laukiate, kol užgesins šviesas, po kelių sekundžių jums bus patiekti pavasariniai kino „balandėliai” – įvairių skonių, formų, dydžių, pagaminti pačių geriausių „kulinarų” iš viso pasaulio. Taip, „Kino pavasaris” – tai kasmetinė kino gurmanų šventė, tikrų kino mėgėjų puota – šiais metais jau trylikta.

Kartoti visą festivalio programą neverta – viską galite rasti čia www.kinopavasaris.lt. Nuo pripažintų meistrų, jaunųjų kūrėjų iki dokumentinių juostų ir klasikos. Mane šiais metais labiausiai vilioja Rytų ir Vidurio Europos režisierių filmai: čia ir estų „Rudens puota”, ir rumunų „12:08 į Rytus nuo Bukarešto” bei „4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos”, čekų „Tuščia tara”, vengrų „Iskos kelionė”, lenkų „Burtai” kartu su „Oskaro” nominantu, filmu „Katynė”. Šį kartą gal kiek mažiau Azijos, tačiau tai, manau, atpirks Lotynų ir Pietų Amerikos kino skanumynai. Tikrai yra į ką varvinti seilę, tačiau tikrąjį skonį, žinoma, pajusime tik salėje užtemus šviesoms.

Kelis kąsnelius pavyko nugriebti dar neprasidėjus puotai. Tarp jų buvo Wong Kar-Wai’aus spalvingas, estetiškas pyragėlis (tik gal kiek tuščiaviduris) pavadinimu „Mano vaivorų naktys” (2007), juodai baltas, britiškas bifšteksas „Kontrolė” (rež. Anton Corbijn, 2007) ir gaivios, muzikinės salotos – Deano DeBloiso „Heima” (2007).

Žiūrėdami pirmąjį filmą, daugiausia spjaudysis ištikimieji Honkongo meistro gerbėjai: praryti vaivorų pyragėlį gal ir nebus sunku (primenu, pusė jo – tiesiog oras), tačiau burnoje dar ilgai liks negeras, kartokas skonis. Apsigaukite gražia išore – bent jau pusantros valandos galėsite akis paganyti po aktorių žvaigždyną, o ir ausys bus palepintos Norah Jones lengvu bliuzu ir žemu „Cat Power” vokalistės Charlyn Marshall balsu. “Kino pavasaryje” žiūrėkite balandžio 7 d. – 17.00; 10 d. – 19.30; 16 d. – 16.50;

http://www.youtube.com/watch?v=86kckraMXtI
„Mano vaivorų naktys” (2007) / rež. Wong Kar-Wai

O jei norite ko nors niūresnio, nueikite į „Kontrolę”, kur aktorius Samas Riley neblogai įkūnys „Joy Division” vokalistą Ianą Curtisą. Filmo pabaiga žinoma visiems, tad tarp nespalvotos statikos ir kinematografinių pasispardymų kaip vienintelio išganymo beliks laukti pabaigos. Kam patiko Guso Van Santo 2006-aisiais metais „Kino pavasaryje” rodytos „Paskutinės dienos” apie Kurto Cobaino lemtingas dienas, tie nueikite ir į šios juostos seansus. Galėsite palyginti dviejų skirtingų režisierių žvilgsnį į dvi muzikos žvaigždes. Kuris kūrėjas genialesnis, palieku spręsti jums. Diskusijos, matyt, neišvengiamos. “Kino pavasaryje” žiūrėkite balandžio 8d. – 19.10; 11 d. – 17.00; 15d. – 18.30;

„Kontrolė” (2007) / rež. Anton Corbijn

Kažką blogo rašyti apie paskutinį matytą filmą, būtų labai sunku: esu didelis Sigur Rós gerbėjas, todėl, berašant kritišką žodį, širdis paplūstų krauju. Dokumentinis Deano DeBloiso filmas apie grupės sugrįžimą į gimtąją Islandiją ir ten, įvairiausiuose vietose (nuo plyno tuščio lauko iki apleisto žuvų fabriko), surengtus koncertus nuo pat pirmos minutės panardina į muzikos pasaulį: žmonės, lyg viena didelė šeima, traukia į akmeningas lygumas ar mažas bažnytėles, kur klausosi dieviško Jónsi falceto, nuo kurio nugara nubėga šiurpuliukai. Jūra, lygumos, saulė, angelai, elfai – apie visa tai jie dainuoja. Ir upės pakeičia tėkmę, atgyja akmenys, žolės – tikra namų metafizika. “Kino pavasaryje” žiūrėkite balandžio 7d. – 21.30; 12 d. – 21.15; 15d. – 19.05

„Heima” (2007) / rež. Dean DeBlois

Po puotos

Po didžioji stalo nukraustymo, lieka trupiniai. Šį kartą tai tik kiekybės, o ne kokybės problema. „Skalvijos” k/t nuo balandžio 23 d. pradeda „Nepriklausomo Amerikos kino savaitę”, rengiamą Jungtinių Valstijų Ambasados Lietuvoje. Savo dokumentinius filmus pristatys režisieriai Doug Prey ir Mohamed Naqvi. Be jų filmų dar pamatysime komišką Chriso Browno dramą „Amerikietiška kryžkelė”, dokumentinę Jeffrey Scwarzo juostą apie režisierių, prodiuserį, aktorių, tikrąjį siaubo meistrą Williamą Castle’ą, prisidėjusį prie tokių filmų kaip „Dama iš Šanchajaus” (rež. Orson Welles) ar „Rozmari kūdikis” (rež. Roman Polanski) kūrimo, o ir pats režisavęs ne ką mažiau įdomių ir vertų dėmesio filmų. Paskutinis „Nepriklausomos Amerikos kino savaitės” filmas – 2006-ųjų metų nuotykių dramą „Išnykimai” (rež. Jay Craven)

Kasmėnesinis „Šiaurės šalių kino klubas” dviem balandžio mėnesio filmais, kaip teigia reklama, „atskleis tikrąjį gyvenimą didmiesčio gatvėse ir parodys, kada galima ploti viena ranka”. Žiūrėsime norvegų režisieriaus Eriko Poppe’o filmą „Penketukas” (1998) apie Oslo nepilnamečius nusikaltėlius (balandžio 2 d., 17.15 val.) ir danų režisieriaus Gerto Fredholmo šiltą komišką juostą „Plojimas viena ranka” (2001) (balandžio 23 d., 17.15 val.). Įėjimas, kaip visada, nemokamas – negi praleisi tokį šansą?

Taip pat tęsis „Kino bandymų” ciklas. Vėl galėsite pamatyti mūsų svetainės skaitytojams puikiai pažįstamo jaunojo kūrėjo Romo Zabarausko trumpametražį filmą „Man septyniolika” (balandžio 26 d., 16 val.).

Mėnesio paskutinę savaitę „Coca-Cola Plaza” k/t vėl prasidės „Gala” kino festivalis (www.galafestivalis.lt), nors trumpam bandysiantis praskaidrinti pošventinę kino depresiją. O pačiu geriausiu antidepresantu bus indų filmas „Om Shanti Om” (2007). Pustrečios valandos ritmo ir egzotikos – puikus vaistas. Nepamirškite.

http://www.youtube.com/watch?v=_1ionZznx1Q
„Om Skanti Om” (2007) / rež. Farah Khan