Tęsiame pokalbį su Robertu Mažeika, vienu iš tinklapio freetibet.lt iniciatorių. Paskutinėje straipsnio dalyje sužinosite apie Lietuvos policininkų elgesį su protesto dalyviais bei organizuojamas akcijas, kuriose primenama apie Tibeto problemas.
Kinija Tibetą laiko savo teritorija, nors praėjusiame amžiuje buvo laikotarpių, kuomet „pasaulio stogu“ vadinama valstybė galėjo džiaugtis plačia autonomija. Kinijos Liaudies Respublika Tibetą okupavo 1951, okupacija tęsiasi iki šiol. Pasaulio žiniasklaidą pasiekiantys pranešimai teigia, kad Kinija niokoja tibetiečių vienuolynus bei skatina savo piliečių imigraciją į Tibetą. Taip esą siekiamą natūralizuoti kuo daugiau Kinijos valdžiai lojalių žmonių.
Norintiems sužinoti daugiau, siūlome peržiūrėti trumpą slapta vieno tibetiečio nufilmuotą dokumentinį filmą.
ORE: Jūsų nuomone, Lietuvos sportininkai turėtų boikotuoti Pekino olimpiadą dėl Kinijos veiksmų Tibete?
R. M.: Kinija nevykdo savo įsipareigojimų prieš pasaulinę bendruomenę, o ši nesugeba tam pasipriešinti. Sportininkai ir politikai tapo Kinijos politikos įkaitais. Olimpiada nėra vien tik sportas – tai, pirmiausia, politika. Todėl ir Olimpiados gelbėjimas yra politikų rankose. Labai svarbu, kad jų pozicija būtų labai aiški: nevykimas į Olimpiadą, nedalyvavimas atidaryme ar, apskritai, gebėjimas rasti savo pozicijos išraiškos būdą. Sportininkai tėra sportininkai.
Vien dalyvavimas olimpiadoje yra daugelio sportininkų gyvenimo svajonė, todėl iš jų reikalauti kažko daugiau būtų tiesiog nekorektiška, tačiau, jei jų tarpe atsirastų tokių, kurie sugebėtų sukelti šurmulį dėl pasaulio ateities, būtų tikrai labai prasminga, juolab kad tam tereikia tik drąsos, o pasaulio dėmesys garantuotas. Čia prisiminsiu Joną Aistį: Vienui vienas žodis būt tave apgynęs,/bet varge jo vieno tu pasigedai…
ORE: „New York Times“ pastebėjo, kad judėjimas už laisvą Tibetą ypač suaktyvėjo prieš Pekino olimpiadą. Nes norima pasinaudoti tuo, kad į Kiniją bus nukreiptos viso pasaulio akys. Ar bandysite tuo pasinaudoti Lietuvoje?
R. M.: Šis metas ypatingas: Kinija gavusi mandatą surengti Olimpines žaidynes, pasauliui labai daug įsipareigojo: užtikrinti laisvą žmonių judėjimą, nevaržyti žiniasklaidos priemonių, norėjo save pristatyti, kaip šiuolaikišką civilizuotą kraštą. Užteko Tibeto vienuoliams išeiti į gatves ir visas sukurtas įvaizdis subliuško. Negana to, Kinijos elgesys pasirodė žymiai grubesnis, negu galima buvo įsivaizduot. Dalai Lama buvo apkaltintas, norintis pagrobti Olimpiadą ir kurstantis tibetiečius, kurie išėjo į gatves pareikalaut tik to, kas jiems priklauso.
Manyčiau, kad tik pačios Kinijos, kaip totalitarinės valstybės negebėjimas gerbti žmogaus ir tautų prigimtinių teisių, bandymas atrodyti kitokiai, negu išties yra, ir išprovokavo padėtį, kokia dabar yra. Olimpiada kaip lakmuso popierius tik atskleidė kruviną režimo spalvą. Lietuvoje vykę ir vyksiantys protestai tėra Tibeto įvykių atspindys.
ORE: Kokie artimiausi Jūsų organizacijos planai, kokios akcijos planuojamos ir etc?
R. M.: Renginiai ir akcijos rengiami nuolat, tiesiog vieni matomi labiau, kiti mažiau. Paminėsiu šį pavasarį be piketų prie Kinijos ambasados įvykusius renginius: Hokshilos ir Alinos Orlovos koncertas „Tamstos“ klube, Dviračių žygis „freetibet“, VU Orientalistikos katedros dėstytojo V. Vidūno paskaita ir filmuota istorinė medžiaga iš susitikimo su Dalai Lama Dharamsaloj, vykusi Užupio „Galeroj“, minėtojo internetinio puslapio sukūrimas, kasrytinis Prezidento pasitikimas…
Daugelis renginių organizuojama spontaniškai, priklausomai nuo iniciatyvų. Girdėjau, kad P. Normantas kelių kavinių vitrinose Pilies g. yra gavęs sutikimą eksponuoti nuotraukas iš Tibeto, skulptorius Liudas gamina skulptūras, kurios turėtų pasklisti po miestą…
Deglo įnešimo į Tibetą dieną rengiamasi piketui prie Kinijos ambasados: Dalai Lama labai aiškiai išreiškė savo poziciją, kad po šiųmetinių įvykių Kinijai derėtų gerbti tibetiečių valią ir susilaikytų nuo bet kokių veiksmų Tibete…
ORE: Kaip į Jūsų akcijas reaguoja policijos pareigūnai? Ar buvo suėmę Jūsų organizacijos narius?
R. M.: Policijos pareigūnai elgiasi korektiškai ir profesionaliai, išskyrus tą atvejį, kai 2002 metais buvo atvykęs Kinijos prezidentas Jiang Zemin. Buvo labai skaudu, kai vėliavą išplėšia ir rankas užlaužia Nepriklausomos Lietuvos policininkas…
Operatyviai reaguojant į įvykius neįmanoma gauti leidimų, nes šie išduodami per penkias dienas. Taigi, po kovo mėnesio piketų prie kinų ambasados organizatoriams teko keliauti teisman, kur atsipirko įspėjimai.
ORE: Galbūt Jūs pats lankėtės Tibete? Koks tibetiečių požiūris į Jūsų veiklą?
R.M.: Pačiame Tibete neteko lankytis. Pernai buvau Indijoje, Dharamsaloje, kur įsikūrusi Dalai Lamos administracija ir prieglobstį rado tūkstančiai pabėgėlių. Labai svarbu, kad kaimyninė Indija suteikė galimybę nevaržomai veikti visuotinai pripažintai Tibeto Vyriausybei. Atsivežta literatūra, žmogaus teisių organizacijų kasmetinės apžvalgos apie padėtį Tibete, aplankytas Tibeto muziejus, pažintis su kultūra – visa tai labai išplėtė suvokimą apie mūsų veiklos prasmingumą, o atsivežtos Tibeto vėliavos plazda mūsų renginiuose.
Dar pastebėjau, kad čia atklystantys žmonės dažniausiai būna labai sąmoningi, dažnas atvyksta į Dalai Lamos kasmetinius mokymus…
ORE: Ačiū už pokalbį.
Komentarai