THE BREEDERS – “Mountain Battles”

Geriau nei skaityti kažkieno pasakojimo, geriau paklausyk albumo kartu su grupe, valgydamas tortą su užrašu „Congratulations Breeders”.

Kada daugelis atlikėjų visais įmanomais būdais stengiasi tiek savo kūryboje, tiek įrašuose vaidinti paprastumą, The Breeders tai išeina natūraliai, nes jie yra …paprasti. Paprasti viduramžiai vyrai ir moterys, kuriems jau nereikia nieko įrodinėti ir vaidinti kietų. Neįmantrios ir šiek tiek kreivos grupės melodijos skamba nuoširdžiai ir šiltai, prikimusio Kim Deal vokalo taip pat malonu klausytis kaip po 6 metų (tiek laiko praėjo nuo paskutinio The Breeders albumo “Title TK” išleidimo) sutikto seno pažįstamo pasakojimų. O jis turi apie ką papasakoti: apie “nakties džiaugsmą”, “Stambulą”, “vokiečių studijas” ir, žinoma, “kalnų mūšius”.

Grupę 1988-aisiais įkūrė tuometinė legendinės grupės The Pixies bosistė Kim Deal ir Throwing Muses lyderė Tanya Donelly. Pastaroji po pirmojo albumo pasitraukė ir įkūrė Belly, o grupėje atsirado Kim sesuo dvynė Kelley. Be sesučių šiandieniniuose The Breeders už ritminę sekciją atsakingi du lotyno-amerikietiškos kilmės muzikantai Jose Mendeles bei Mando Lopez.

Pirmasis albumas “Pod” (1990) nebuvo labai sėkmingas, tačiau vėliau išleistas “Last Splash” (1993) su singlu “Cannonball” priešakyje tapo tikru to meto pasaulinės alternatyvinės (ir ne tik) scenos sprogimu. 2007-aisiais leidinys “NME” įtraukė “Cannonball” į visų laikų geriausių indie gabalų 50-tuką, o šio kūrinio videoklipą sukūrė žymus režisierius Spike Jonze. 1995 m. Kelley Deal įsivėlė į narkotikus ir neapsikentusi Kim sukūrė kitą grupę The Amps. Vis dėlto grupė atsikūrė ir po 9 metų pertraukos įrašė naują albumą “Title TK”.

Šiandien The Breeders vėl groja Londone savaitę iš eilės ir patekti į šiuos koncertus nėra taip paprasta. Vienas LT muzikantų-emigrantų pasakoja, kad balkonuose verkė tokie patys viduramžiai žmonės, o apačioje jaunimas, klausantis The Breeders įtakotų šiuolaikinių grupių, nuoširdžiai atidavė pagarbą tiems, kurie labai dažnai „majspeise” įvardijami tarp “influences”.

Nors dėl ilgų pertraukų The Breeders lyg ir galėtum nurašyti į “reunion-revival” gretas, naujasis albumas nekvepia nostalgija. Na, gerai, truputį, bet aš nieko prieš. Neslėpsiu visada buvau didelis Kim Deal kūrybos gerbėjas. Ir tada kai Black Francis aka Frank Black (retai) leisdavo jai pasireikšti The Pixies, ir tada, kai ji tapo laivo, žinomo kaip “Augintojai”, kapitone.

Kai kurie kritikai apgailestauja, kad įrašas per daug „kambarinis” ir jam trūksta studijinės erdvės bei gylio. Tačiau užtenka pasakyti, kad albumą Čikagoje įrašinėjo patyręs garsų architektas Steve Albini, išradingai grojęs grupėse Big Black, Rapeman, Shellac, bei suformavęs tokių atlikėjų kaip The Pixies, Nirvana, PJ Harvey skambesį. Šis žmogus dirba tik su reikšmingais atlikėjais. Los Anžele prie šio įrašo dirbo Erika Sharkey ir Manny Nieto. Gimtajame Deitono mieste (Ohajo valstija) rankenėles sukiojo ir pati K. Deal. Ji sako, kad įrašas taip skamba todėl, kad buvo spaudžiamas tiesiai iš pusės colio analoginės juostos į vinilą. Be to, skirtingai nuo ankstesnių albumų, šiame įraše yra nemažai garsų ir partijų, kurių gyvai koncerte neišgirsi.

The Breeders nereikia stengtis užpildyti viso CD formato laiko – „Mountain Battles” trunka tik kiek daugiau nei pusvalandį, tačiau jame telpa net 13 įvairių nuotaikų melodijų, nuo gana triukšmingo „atidarytuvo” „Overglazed” iki vėlyvojo K.Cobain vertos baladės „Spark”. Albume išlaikytas balansas tarp senųjų „brydersų” ir jų naujosios kūrybos. Tuo pačiu „Mountain Battles” yra, ko gero, įvairiausias grupės albumas, kuriame galima išgirsti ir country, ir melancholiško bliuzo, ir energingo nepriklausomo roko, ir kiek depresyvaus grunge atgarsių, bolero standartas „Regalame Esta Noche” skamba tarsi nukeltas iš verksmingo serialo, o titulinis kūrinys yra savotiškas indie-ambient pavyzdys. Kim „German Studies” dainuoja vokiškai, o Kelley jau minėtą serenadą atlieka ispaniškai. Nors abiejų tarimas laužytas, tai dar viena spalva albumo viršelyje, kur vaizduojamas po avarijos sudaužyto kraujuoto stiklo fragmentas.

Ne vienos apžvalgos autorius pažymi, jog sulaukus tokio intymaus, tačiau galingo užtaiso albumo, galima išgyventi ir be atgimusių ir vėl nugesusių The Pixies. Griežtesni netgi sako, jog tai 13 priežasčių, kodėl mums nebereikia naujo The Pixies įrašo.