ŠMC INTERVIU „UN/TYPICAL“

Už galimybę perklausyti elektroninės bei elektroakustinės muzikos kūrinių rinkinį UN/TYPICAL turėčiau būti dėkinga pačiam autoriui – kitaip jis bene tikrai nebūtų patekęs į akiratį. Artūro Bumšteino sudarytoje kūrinių kompiliacijoje, kuri kartu yra ir 2008 m. pavasario-vasaros Šiuolaikinio meno centro leidinio „ŠMC interviu” dalis, sudėta 16 eksperimentinės muzikos darbų iš įvairių Europos šalių, taip pat Rusijos, JAV bei Izraelio.

Kaip rašoma albumo aprašyme, visi muzikos kūrėjai – eksperimentalistai buvo pakviesti pateikti trumpas kompozicijas, kurios „atspindėtų pačia netipiškiausią (untypical) jų kūrybinio spektro dalį.Gana realu, jog šis rinkinys apibendrina šiuo metu minėtame regione kuriamos eksperimentinės muzikos tendencijas, todėl jis yra tipiškas (typical) < ...> dokumentas.”

Po tokio logiško pristatymo jungiu albumą ir klausau jį daug kartų. Sunku man rašyti apie eksperimentalistų kūrybą. Apskritai sunku rašyti apie muziką kaipo pačią, o ne tik aprašyti jos kūrimo faktus, kūrėjus, jų muzikos filosofiją ir panašiai…nes dažnai lengva tiesiog pasiklysti tarp sąvokų, neteisingai suprasti grojamą muziką ar išvis jos nesuprasti, o galiausiai, kai ausyse skamba šiuolaikiniai, pavadinkime, akademinės elektronikos kūriniai man, paprastam klausytojui, belieka tik klausyti ir linksėti galva: „gal tas penkias minutės trunkantis vienodas gaudesys turi kažkokią aukštesnę idėją…?”. Šiaip ar taip, klausant šį albumą, tokie klausimai į galvą nelindo, klausiau ir siurbiau muziką bei garsus, kurie įtraukė ir nebepaleido.

16 skirtingų autorių kompozicijų, kurių kiekvienas turėtų papasakoti istoriją, kodėl kūrinys toks, o ne kitoks – tai ne vienos grupės albumo apžvalga. O aš visgi rašau apie tai apžvalgą – apie dalykus, kurių tikrai nemanau turinti teisę kritikuoti ar itin vertinti, nes pažįstu per mažai.

Šiaip ar taip, visgi galiu į albumą pažvelgti iš visiškai subjektyvios pusės – man patiko jį klausyti. Kompiliacija pradedama Anton Nikkilae iš Suomijos bei Alexei Borisov iš Rusijos kūriniu „Spectre of Muzak”. Pirmas keliasdešimt sekundžių tai turbūt saldžiausias viso albumo kūrinys, kuriame lengva saksofono melodija priverstu susiraukti dažną melomaną. Tačiau praėjus pačiai kūrinio pradžiai, ritmika keičiasi, saksofono melodija pradedama kapoti ir iškraipyti. Iš užsienio muzikantų kūrinių dar norėčiau išskirti Annos Zaradny iš Lenkijos darbą „Old Feat. New”, kur šizuojantis įvadas po truputį nukelia mus į laužytus ritmus.

Pirmojo lietuvaičio vardas kompiliacijoje – tai Vytautas V.Jurgutis su „spirgančios” elektronikos kūriniu „Tihoni”. Vėliau lyg šaudydamas mus pasitinka Antanas Jasenka su „Scan Local Detected”, o aš jam ploju už šį kūrinį. Madinguose vakarėliuose už jį A.Jasenką turbūt nešiotų ant rankų. Apskritai lietuvaičių desantas – minėti Vytautas V.Jurgutis bei A.Jasenka, Gys & Gintas K, Twentytwentyone, Orlandas Narušis, Vilius Šiaulys – Lys, tiksliau, jų darbai albume atrodo solidžiai ir kokybiškai, nežinau, kiek „netipiškai”, bet įdomiai. Esu tikra, kad net mano kaimynai, naktimis girdėdami šiuos kūrinius nepyko.

Pats albumo kaltininkas A.Bumšeinas ir jo kolegos iš Twentytwentyone, arba lietuviams geriau žinomo kaip „Laptopų kvartetas 20/21″, mums pristato savo kūrinį „Symphonie Diagonale by Viking Eggeling”. Nežinau, kokiu būdu buvo nustatytas kūrinio netipiškumas tačiau elektroninių džiržgesių, įvairių neritmingų traškėjimų, žemų virpesių pilnas darbas paliko gerą įspūdį.

Pabaigai: mano kuklia nuomone, į kompiliaciją atrinkti įdomūs kūriniai, ir ne tik tiems, kuriems ŠMC su šiuolaikinio meno hm…tradicija yra gerai pažįstama, bet ir tiems, kuriems baltos sienos varo nuobodulį. Čia jo nebus – tai puikus rinkinys žmonėms, norintiems pažvelgti, nors šiuo atveju ir „netipiškai” į tai, kas vyksta elektroakustinės muzikos pasaulyje, kur dar, panašu, egzistuoja naujų garso išraiškų paieška bei kūryba vedama idėjos. Kalbėti apie muziką galbūt ir kiek beviltiška, bet verta, bent tam, kad atkreipti jos neklausiusiųjų dėmesį.

Kompiliaciją galima rasti Šiuolaikinio meno centre.