Ore kino įvykis

Atėjo diena, ir Ore pradėjo savo pažįstamus erzinti: filmuokit, nes reikia ką nors parodyti savo 20-40-vietėje palapinėje „Be2gether“ festivalio naktimis. Susierzinę pažįstami ėmė ir nufilmavo, arba iš archyvų ištraukė nedaug kam matytas medžiagas. Šios medžiagos – eksperimentinės, (tačiau) nebūtinai įpareigojančios retroaktyviam prasmės kūrimui* ar socializacijai su nepatenkintais gyvenimu elitistais. Tiesiog nebūtina būti filosofu, kad skaitytum knygas, todėl nebūtina būti režisieriumi, kad kurtum filmus. Dar kitaip tariant: nors 70-ieji yra jau akivaizdžiai prabėgę metai, meną laisvinti nuo reikšmės ir estetikos cenzūros vis dar įdomu (galima pildyti: nuo profesionalumo, nuo nuoširdumo, nuo ironijos, nuo lyčių stereotipų, nuo naratyvo visagališkumo… kas tik šiais laikais neįdomu!). Visada svarstėt, kaip Mačiūno chebra žiūrėjo tokius filmus kaip Yoko Ono „Užpakaliai“ (No.4, arba Bottoms)? Mes nežinom, bet ateikit ir parodykit.

Ore kino įvykio liudytojai

RÜT RÜT: “Viewer“, „Next“, „Trash one“, „The tribute to power point“ ir kt., 10:10

Ore grotuve „Rüt Rüt“ pristatomi kaip „elektroninės scenos vaizdo projekcijų kūrėjai, atlikėjai bei audiovizualinių renginių iniciatoriai“. Ko tik jie nedaro; šiaip jau, jų minutes kažkada matėme pasižymėjusiame edukaciniame projekte „Pravda viena minutė“. Ore kino įvykiui „Rüt Rüt“ dovanoja ir kitus eksperimentus, matytus tik artimiausiems šeimos nariams ir sutuoktiniams. Kaip ir visoje šių VJ‘ų kūryboje, čia svarbiausias ritmas, judėjimas, neįpareigojantis žaidimas su viena ar kita medžiaga (plaukais, varžtais, sukarpytu „Pravdos“ žurnalu). Žvilgsnis – nostalgiškas (senos fotografijos, naivus kompiuterinis dizainas), lengvai hedonistinis ir visada stilingas.

LINAS TRANAS: „Nervų kamuoliukas“, Duperbalt“, 2007, 4:17

Buvusio Vilniaus Licėjaus prezidento trumpi eksperimentai – šiurpiai neurotiški. „Nervų kamuoliukas“ pribloškia savo smulkmeniška ir kruopščia filmavimo/montažo technika, kuria pasakojama visiškai kvaila istorija apie vaikiną, mėgstantį sukti plaukus. Kas žino, ar kada nors Linas bus toks neurotiškas kaip Woody Allen ar Charlie Kaufman. Abu šie trumpametražiai sukurti Linui būnant dar Lietuvoje – šiuo metu domėjimąsi kinu jis tęsia studijuodamas Londone.

ARTŪRAS BUMŠTEINAS, „Transparent ears“, 2008, 06:34

Galbūt labiausiai žinomas kaip laptopų kvarteto „Twentytwentyone“ įkūrėjas, Artūras Bumšteinas viename Ore interviu savo „asmeninę“ veiklą apibūdina taip: „užsiimu savos muzikos kurimu, atlikimu, kuriu audio/vizualinį meną, dalyvauju parodose Lietuvoje bei užsienyje.“. Tiksliau: devyni elektroakustinės muzikos albumai Europoje/Amerikoje, nemažai parodų, bendradarbiavimų, asmeninių iniciatyvų. Sunku išvardinti. Tarp Vilniaus ir Varšuvos gyvenantis Artūras Bumšteinas dar neišvengiamai stebins – jam vos 26-eri. Ore palapinei audovizualininkas aukoja pilną versiją youtube.com užtikto trumpametražio „Transparent ears“, bylojančio apie sielos girtumą ir būties gėlą (bet čia jau mano interpretacija).

AIVARAS ONAITIS: „Friends“, „God bye by Valentine“ ir kt., 2004-2006, 20:57

Aivaras Onaitis vienaip ar kitaip dalyvavo šiose grupėse: „Zima“, „VRR“, „Soya modified“, „Headandshoulders“. Šiaip jau Aivaras yra architektas ir šiuo metu gyvena Londone. Tačiau vienas jo filmas drąsiai gali būti vadinamas kultiniu – tai minutinis „Bromfenolis ir cigaretės“ , kuriame Stavaris (undergroundui žinomas ir užkimęs indie balsas) išplėstomis akimis dėsto mintis apie nitro bromfenolį alfa. Kai pirmą kartą vyko “Pravda viena minutė“, jos komisija su Andriumi Mamontovu priešaky skyrė šiam filmui garbingą diplomą. Jį premjeros metu Stavaris sėkmingai sudaužė, nustebinęs mišrią žurnalistų-minutininkų-smalsių žmonių publiką, susėdusią, matyt, jau legendiniame „Lietuvos“ k/t. Buvo smalsu – ką ir kaip galėtų parodyti „Bromfenolio“ autorius be ekscentriškojo veikėjo. Pamatysim: kai kurie trumpametražiai rezga trumpus ir save parodijuojančius pasakojimus (pvz.: Valentino Klimašausko atrakcioniškas išlėkimas į kosmosą), kiti žaidžia su archyvine medžiaga (triūsiantys kaimiečiai/Nidos peizažai lydimi jų realybę tik imituojančiais garsais); vyrauja vaizdo, prasmės/naratyvo gamybos temos.

ARTŪRAS TEREŠKINAS: „Michelevičiūtė šoka tango“, „Mano Zsa Zsa“, 2008, 06:34

Socialinių mokslų daktaras (doktoratą apsigynęs Harvarde), provokuojančių minčių ir monografijų („Vieši gyvenimai“, „Kūno žymės“, „Esė apis skirtingus kūnus“) autorius Artūras Tereškinas jau seniai svajojo ką nors nufilmuoti. Ore didžiuojasi galėdami pristatyti ką tik sumontuotus ir niekam nematytus kūrinius – tik po Ore kino įvykio jie atsidurs dr. Artūro bloge tereskinas.com. Sociologas šį kartą mėgaujasi galimybe nedekonstruoti tekstų, o kurti savus, atvirus dekonstrukcijoms: filmuose liejasi intertekstai (Michelevičiūtės/Zsa Zsa Gabor užuominos), politinio korektiškumo kvestionavimas (pokalbiai apie tautines/seksualines mažumas), diskutuojamas privačių erdvių statusas (filmo veikėjai nenori būti nufilmuoti, arba nesijaučia filmuojami). O tuo pat metu Michelevičiūtė šoka tango – tad, regis, jau turim kandidatą metų frazei.

LINAS DABRIŠKA: „Susitikimas – nesusipratimas“, 2007, 03:05

LMTA operatorių kurso studentas Linas Dabriška ilgai svarstė, ar atiduoti Ore savo tris minutes, motyvuodamas, jog tai tėra paprasta užduotis. Bet juk gražu (nes užduotis operatoriams); be to, trumpa pasaka apie kaukėtą romą su aštriu peiliu ir besikeičiančią visuomenę net ir nenorom kviečia mąstyti apie stereotipus ir jų parodijas. Linas Dabriška neabejotinai turi skonį, tad belieka laukti, kol šis operatorius susitiks savęs vertą režisierių. O gal režisuos ir pats – juk dar prieš keturis metus kartu su Viktoru Šeriu režisuotas trumpametražis „Baltas gyvenimas“ triumfavo Vilniaus vaikų ir jaunimo festivalyje.

MARYTĖ: „Jie nesupranta, kad nesupranta, jeigu suprastų, kad nesupranta, tai būtų Pradžia“, 2008, 5:41

Specialiai Ore palapinei eksperimentavusi Marytė teigė norėjusi pabandyti, ar įmanoma suderinti vaizdą iš Vilniaus su garsu iš Londono. Lengva ranka ir subtiliu sąmoju ji pasityčiojo iš įvairių socialinių normų, taikomų viešosiose erdvėse ar elitiniame mene. Mergaitė su kauke bando maitinti paukštelį auksinėmis žvaigždutėmis – štai tau ir lietuviškos John Waters nuojautos. Trumpametražis skirtas trims Lietuvos kino angelams, kurie, matyt, nesupranta, kad nesupranta.

SEVERIJA PAUKŠTYTĖ: „Linas“, 2008, 28:10

Severija Paukštytė, kaip ir Marytė – „Skalvijos kino akademijos“ narė. Apie akademiją: ji veikia jau metus; jaunimui, mėgstančiam kiną, čia dėstė, be kitų: Vytautas V. Landsbergis, Tomas Tamošaitis, Izolda Keidošiūtė, Audrius Stonys, Ieva Norvilienė, Linas Ryškus. Kai kurie akademininkai, regis, tiesiog piktybiškai kopijavo jau nusibodusias lietuviško ar amerikietiško kino tradicijas, tačiau netrūko ir netikėto sąmojo, energijos, įdomių sumanymų. Kitos tokios kino akademijos jaunimui (su galimybėmis klausyti/žiūrėti/rodyti) Lietuvoje nebuvo ir nėra. „Skalvijos kino akademijoje“ Severija Paukštytė buvo sumontavusi tik šio filmo pradžią, tad džiaugiamės išprovokavę jį pabaigti.

„Linas“ rodo mechaniko (nors sunku nuspręsti, kuo jis tiksliai dirba) dieną – nuo ankstaus ryto iki nakties, nuo rytinės mankštos iki vakarienės ruošimo. Šalia sukrenta nuogų moterų plakatai, šv. Marijos radijas ir nelegali prekyba. Linui užteko šarmo, o Severijai – subtilumo ir takto, jog paprasta idėja virstų įdomia ir nedeklaratyvia dokumentika.

SOAPE & REMPINE RAEMONS: „Otter in love“, 2008, 03:46

Soape ir Rempine Raemons „Otter in love“ – vienintelis Ore kino įvykio liudijimas, kurį daugelis turbūt jau bus matę (youtube.com). Trumpai ir griežtai tariant, ši parodija išsiskiria iš kitų lietuviškų parodijų populiarumu, sąmoju, užmoju ir tuo, jog tai beveik sąmoningas pastišas. „Modern talking“ fanai nebūtinai turi nekęsti „Otter in love“ – greičiau atvirkščiai.

AUŠRA KAZILIŪNAITĖ: „Brūkšniai“, „Big cat“, „Week after week“, „Shoes“, „Woman is woman“, 2006, 08:01

Katės lavonas. Brūkšniai. Poeto batas. Istoriją studijuojanti poetė Aušra Kaziliūnaitė filmuoja trumpai ir aiškiai. Viską apsunkinti gali žiūrovas, įvardindamas autorės eksperimentus poetiškais/metaforiškais, priskirdamas jiems Jean-Luc Godardo „Moteris yra moteris“, Alfred Hitchcocko „Spellbound“ (brūkšnių motyvas) ir kt. pėdsakus.

EGLĖ VERTELYTĖ: „Straublys“, 2007, 09:26

Ekrane pasirodo straublys. Paskui – žmogus, stebintis straublį, žmogus, stebintis žmogų, kuris stebi straublį ir t.t. Mes skęstame vaizde. Iš pradžių naiviai tikimės, jog gyvenam Guy Debordo reginio visuomenėje, kurią išgelbės situacionizmas, bet greitai pasimetam Baudrillardo simuliakruose ir belieka griebtis šiaudo, vardu ironija. „Straublyje“ šito šiaudo pakankamai. Eglė Vertelytė „Straublį“ sukūrė, kai 2006-2007 metais studijavo „Europos filmų koledže“, Danijoje. Ten, kaip teigė autorė, „90 žmonių iš viso pasaulio dirbo dieną ir naktį – mokėsi daryti kiną“. Eglė Vertelytė taip pat pasakojo, kad „Straublys“ – jos „užklasinis“ darbas, nufilmuotas mokyklos technika, tačiau plušant savo laisvalaikiu: „Montavo draugas iš Turkijos, filmavo draugė iš Graikijos, garsą darė italė. Visa komanda buvo tarptautinė ir dirbo tik savo malonumui.“ Grįžusi į Lietuvą, Eglė Vertelytė dirbo su įvairių kino projektų prodiusavimu, tačiau dėl to visai nemano palikti režisūros: šiuo metu savo pirmąjį pilno metražo scenarijų ji tobulinanti Graikijos scenarijaus rašymo dirbtuvėse, taip pat turinti bent dvi idėjas dokumentiniams filmams.

PIKSELIS: „Mano didelis storas zajabys gimtadienis“, 2003, 13:48

80-uosius mylintis Vilniaus DJ prieš penkis metus dalyvavo pop muziką labiau vertinančių „bičų“ gimtadienyje. Viską nufilmavęs ir sumontavęs jiems patinkančiu stiliumi, Pikselis buvo linkęs šį trumpametražį priskirti megėjiškam namų vaizdelio žanrui. Ore manymu, „Zajabys gimtadienis“ nagrinėja homoerotinę homosocialumo prigimtį, sukrečia smurto ir alkoholio vartojimais, žaidžia ironiška/postmodernia kičo estetika ir t.t., todėl tenka džiaugtis, jog Pikselis neprieštaravo jo rodymui.

*retroaktyvus prasmės kūrimas:
Sugalvok prasmę.
Pakartok ją savo kaimynams bent tris kartus.
Štai prasmė ir įsisteigė.

„Ore kino įvykis“ vaizdais dalinsis festivalyje „Be2gether“, penktadienį ir šeštadienį (rugpjūčio 15 ir 16), nuo 23 val. vakaro